Konstitucinis Teismas (KT) imasi vadinamosios Darbo partijos (DP) galimų finansinių nusižengimų bylos.

Ketvirtadienį KT pradės svarstyti pastaruoju metu gautus gausius paklausimus dėl tam tikrų juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn aspektų. Tarp paklausėjų - teismas, nagrinėjantis DP galimas finansines machinacijas.

Prokurorai, remdamiesi galiojančiu įstatymu, prašo nubausti DP kaip juridinį asmenį už tai, kad jos vadovai padarė nusižengimus. Tačiau teismas ir Seimo narių grupė suabejojo, ar tokia įstatymo nuostata yra teisinga. Todėl ir buvo kreiptasi į KT.

Be kita ko klausiama, kokia apimtimi turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui.

KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas informavo, kad dėl klausimo, ar galima juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, į KT jau kreipėsi daug teismų. Iš viso juridinio asmens atsakomybės už fizinių asmenų padarytus nusižengimus klausimu KT yra gauta net septyniolika paklausimų. Tai ir paskatino KT imtis šios bylos be eilės. Jeigu ji būtų pastatyta į bendrą nagrinėjamų bylų eilę, tuomet KT verdikto tektų laukti ne mažiau kaip dviejus metus. Per tą laiką gali būti gauti dar dešimtys ar net šimtai analogiškų paklausimų.

Jau gautuose prašymuose be kita ko abejojama, ar juridiniai asmenys - partijos, bendrovės, įmonės, žinybos - gali būti baudžiami už atskirų individų, pavyzdžiui, tų juridinių asmenų vadovų, padarytus nusikalstamus veiksmus.

DP advokatas Valdemaras Bužinskas įsitikinęs, kad visos partijos negalima bausti už jos vadovų galbūt padarytus finansinius nusižengimus. „Mūsų nuomone, šiuo atveju pažeidžiami tokie klasikinės teisės principai kaip teisė į gynybą, dvigubo nubaudimo, nubaudimo be kaltės ir kiti“, - sakė advokatas.

Jis teigė, jog prokurorų argumentai, esą pagrindinis šalies įstatymas nėra pažeidžiamas, o juridinio asmens atsakomybė Europoje yra taikoma, ne visiškai atspindi situacijos problematiką: „Niekur kitur nėra tiek individualizuotos veikos, kiek Lietuvos Konstitucijoje. Čia yra aiškiai pasakyta, kad kiekvienas atsako už savo veiksmus“.

Ruošiantis klausimo nagrinėjimui KT pasiekė vadinamosios DP bylos dokumentų kopijos - 160 tomų buvo padauginti visiems devyniems KT teisėjams. „Tai su sunkvežimiu tuos popierius atvežė“, - juokėsi K.Lapinskas.

Kai tik KT paskelbs nutarimą šioje byloje, Vilniaus apygardos teismas galės pratęsti DP galimų finansinių nusikaltimų bylos nagrinėjimą ir galbūt dar iki rudens pasakys savo verdiktą.

Prokurorai įtaria, kad Darbo partija neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė 6 mln. litų žalą.

Beje, Vilniaus apygardos teismas nesutiko su prokurorų siūlymu išskirti bylą į dvi dalis - dėl juridinio asmens ir dėl fizinių asmenų, tai yra partijos kai kurių lyderių, atsakomybės. Esą byla dėl fizinių asmenų atsakomybės galėtų būti nagrinėjama toliau, laukiant KT išvados dėl juridinio asmens atsakomybės.

Byloje yra kaltinami kai kurie darbiečių vadovai, tarp jų - partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kuris, prokurorų teigimu, gaudavo neoficialią lėšų ataskaitą ir yra kaltas dėl dvigubos buhalterinės apskaitos vedimo.