Tai jis padarė konstatavęs, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.

Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol.

Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.

Todėl KT pažymėjo, jog paskelbus jo nutarimą pradės galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.

Tai yra netoleruotina situacija.

Anot nutarimo, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl tokių santykių įteisinimo turės kreiptis į teismą.

„Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog teismų galimybė užpildyti teisės spragas nereiškia, jog įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą“, – pabrėžė KT.

Ši byla KT nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

„Sukūrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą“

Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas privalo per protingą laiką priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Jis yra būtina sąlyga, kad įsigaliotų Civilinio kodekso normos dėl bendro asmenų gyvenimo neįregistravus santuokos. Tačiau įstatymų leidėjai tokio įstatymo nėra priėmę iki šiol.

Anot KT, tokios situacijos yra netoleruotinos, kai neapibrėžtą laiką nevykdomi pačių prisiimti įsipareigojimai.

Teismas pabrėžė, kad nuostata dėl partnerystės instituto sukūrimo į Civilinį kodeksą įrašyta prieš 24 metus, tai rodo, jog įstatymų leidėjai „nepagrįstai ilgą laiką, akivaizdžiai viršijantį bet kokį galimą protingą terminą“, nepriima partnerystės įstatymo.

„(...) nėra jokio pagrįsto poreikio tiek laiko atidėti jų (Civilinio kodekso normų – BNS) įsigaliojimą, o santuokos neįregistravę bendrai gyvenantys asmenys negali pasinaudoti teisine apsauga“, – pažymėjo KT.

R. Riabovo / BNS nuotr.

„(...) tokio specialaus įstatymo per tam tikrą protingą laiką, kuris pagrįstai reikalingas teisėkūros ir kitiems su įstatymo įsigaliojimu susijusiems veiksmams atlikti, nepriėmus, sukūrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, paneigė asmenų teisėtus lūkesčius, kad įstatymų leidėjo nustatytas partnerystės santykių teisinis reguliavimas bus pradėtas taikyti, sumažino asmenų pasitikėjimą valstybe ir teise, neužtikrino iš konstitucinio teisinės valstybės kylančių teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimų, pažeidė atsakingo valdymo principą“, – nurodė teismas.

Kalbėdamas apie tos pačios lyties partnerystę KT pabrėžė, jog Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjams nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos.

Anot teismo, dabartinė Civilinio kodekso nuostata pažeidžia pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintą asmenų lygybės ir nediskriminavimo principą.

Į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė

KT taip pat konstatavo, jog negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma „būtų skirta tik skirtingos lyties asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros“.

Nutarime teigiama, kad visuomenėje egzistuojantys stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti ar apriboti tam tikro asmens ar jų grupių pagrindines teises ar laisves demokratinėje teisinėje valstybėje.

„Teisinis reguliavimas, nulemtas išankstinio nusistatymo, be kita ko, prieš tos pačios lyties poras, būtų nesuderinamas su Konstitucija, be kita ko, iš jos kylančia šeimos samprata, pagarba žmogaus teisėms, orumui, taip pat su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – pareiškė KT.

Dėl partnerystės instituto nebuvimo į KT kreipėsi buvusi centro dešinės Vyriausybė.

Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Kaip skelbė BNS, praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.

Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

KT teisėja: sprendimas dėl partnerystės nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos

KT leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos.

Daiva Petrylaitė. R. Riabovo / BNS nuotr.

Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters.

Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, išskyrus vyro ir moters.

„Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, išskyrus vyro ir moters. Tai jau tikrai yra išdiskutuota ir turbūt mums visiems – ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui – tai turėtų turbūt būti aišku, bet Konstitucija taip pat gina ir šeimą. Kas yra šeima, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Petrylaitė.

Kaip sakė D. Petrylaitė šios nuostatos galios tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms.

„Tai susiję su iš tiesų teise į šeimos gyvenimą, teise į tokių asmenų, kurie kuria bendrą gyvenimą, teisinį ne tik pripažinimą, tai būtų pirmas žingsnis, antras žingsnis – į tokių asmenų, tokių šeimų teisinę apsaugą“, – sakė teisėja.

Ji pabrėžė, kad Seimas turės reglamentuoti partnerystės institutą ir įstatymu.