Gelbėjimo ratas

Praėjusią savaitę Seimas nubalsavo už Civilinio kodekso pataisą, kuria kelionių organizatoriams leidžiama grąžinti pinigus už neįvykusias keliones per ilgesnį laiką – 90 dienų. Iki šiol šis terminas buvo keturiolika dienų. Kelionių organizatoriams gelbėti Vyriausybė numačiusi 45 mln. eurų. Ant svarstyklių – pagalba organizatoriams ir nežinioje likę klientai.

Jau antrą kartą parlamentarai ilgina terminą, per kurį kelionių organizatoriai turi grąžinti pinigus klientams. Anksčiau Seimas buvo davęs pusmetį organizatoriams. Tokio termino organizatorių vardu ir prašė Lietuvos turizmo asociacija (LTA).

Tačiau Prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo, o parlamentarai veto neatmetė. Dabar Seimas pritarė, kad kelionių organizatoriai lėšas turėtų grąžinti per 90 dienų nuo karantino pabaigos, jei turistas ir agentūra nesusitaria kitaip. Įstatymą dar turės pasirašyti Prezidentas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informavo, kad yra sulaukusi apie 500 vartotojų skundų dėl neįvykusių kelionių. LTA aiškina, kad pinigų grąžinti už neįvykusias keliones organizatoriai neturi.

Asociacijos atstovai tikina, kad 90 dienų terminas ne tik išgelbėtų kelionių organizatorius, bet jis tiesiog būtinas. "Jis suteiktų galimybę turizmo verslo atstovams, kelionių organizatoriams sulaukti tos plačiai minimos valstybės paramos. Šiuo metu kalbame, kad valstybė suteikia paramą 30 mln. eurų atsiskaitymams su vartotojais, likusi suma – 15 mln. eurų skiriama rinkodarai. Mes labai džiaugiamės, tačiau kol ta parama pasieks įmones, kol jos galės teikti paraiškas gauti paramą, tiksliau, paskolas, nes ta parama išreikšta paskolomis, tai praeis nemažai laiko. Mūsų skaičiavimu, paraiškas gauti minėtą paramą įmonės galės pradėti teikti apie liepą. Tad Seimo priimtas prailgintas terminas užtikrintų turizmo įmonių veiklos tęstinumą", – sako LTA vadovė M.Plepytė-Rainienė.

Paprasčiau tariant, apsaugotų nuo bankroto. Kiekvienas kelionių organizatorius turi prievolių užtikrinimo draudimą. Jis apdraudžia visas gautas įplaukas už keliones. Nemokumo atveju suveikia bankroto procedūros mechanizmas ir turistui pinigai būtų grąžinami.

Didelis analitinis darbas įrodyti force majeure aplinkybes. Specialistai vertina sutartis, prašo papildomų dokumentų.

Force majeure kelias

Vis dėlto visa parama teikiama dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sutrikimų ir kuo mažiau skausmingų padarinių. VVTAT skelbia, kad suprasdami rizikas turizmo rinkai prašo vartotojų supratimo tiek dėl ilgesnių atsakymų, tiek dėl pinigų grąžinimo terminų net ir turėdama 500 prašymų dėl neįvykusių kelionių.

COVID-19 pandemijos niekas negalėjo numatyti ir įvertinti jos padarinių. Tad ar virusas negalėtų būti vertinamas kaip nenugalima jėga (force majeure)? "Buvo paaiškinta, kad pandemija nėra traktuojama kaip nenugalima jėga", – sako LTA vadovė M.Plepytė-Rainienė.

Tačiau VVTAP informavo, kad tokia vertinimo galimybė galėtų egzistuoti. "Pažymėtina, kad kelionių organizatoriai, remdamiesi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, gali nukelti prievolių vykdymą, t.y. pinigų grąžinimą, iki kol pasibaigs nenugalimos jėgos aplinkybės", – "Kauno dienai" pateiktuose atsakymuose mini VVTAT.

Ko gero, viena iš sąlygų būtų force majeure aplinkybės numatymas draudimo sąlygose. Tačiau pirmiausia tokia aplinkybė turėtų būti pripažinta. "Reikia kreiptis į Pramonės ir amatų rūmus ir tuomet vertinama kiekvienos įmonės teikiama paraiška. Globaliai pandemija kaip nenugalima jėga nevertinama", – aiškino M.Plepytė-Rainienė.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinė direktorė Giedrė Ražinskienė patvirtino, kad pats savaime koronavirusas nepripažįstamas kaip nenugalima jėga. Tik sutartinių santykių atveju atsiranda pagrindas svarstyti force majeure aplinkybes.

"Jei kreiptųsi kelionių organizatorius dėl neįvykdytos prievolės klientui, reikėtų žiūrėti, kas yra parašyta sutartyje, kada ji sudaryta ir kitas aplinkybes. Tokias pažymas svarsto regioniniai rūmai ir jie išduoda aplinkybes liudijančias pažymas. Tokių pažymų yra išduota ne daugiau kaip 100, bet daugiausia nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų išduota dėl nuomos – kada viena šalis negali įvykdyti savo įsipareigojimų kitai. Ir tai vertinama, jei sutartyje šalys negalėjo numatyti tam tikrų aplinkybių, kaip šiuo atveju veiklos sustabdymo dėl pandemijos", – sako generalinė direktorė G.Ražinskienė.

Ir tai ne viskas. Neaišku, kokie sutartiniai santykiai yra kelionių organizatoriaus su fiziniais asmenimis. Kada buvo pasirašyta sutartis? Ar įmokėdamas avansą klientas jau pasirašė sutartį, ar ji įsigalioja tik sumokėjus visą sumą už kelionę? Dažnu atveju įmokėtas avansas laikomas kelionės rezervavimu, o organizatorius sako, kad paslaugą įvykdys, tik ne dabar.

"Didelis analitinis darbas įrodyti force majeure aplinkybes. Specialistai vertina sutartis, prašo papildomų dokumentų, čia nėra taip, kad automatiškai tik parašius prašymą patvirtinama tokia aplinkybė", – pabrėžė G.Ražinskienė.

COVID-19 – dar ne force majeure turizmo sektoriuje.

Draudimas negalimas

M.Plepytės-Rainienės žiniomis, nė viena LTA narė – kelionių organizatorė – kol kas nesikreipė, kad susiklosčiusias paslaugų nesuteikimo aplinkybes būtų galima vadinti nenugalima jėga. Ir tai visai nenuostabu.

"Dauguma draudimo bendrovių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje šios rizikos neprisiima. Tai susiję su draudikų negalėjimu tinkamai įvertinti galimo žalos dydžio dėl ypač spartaus ligos paplitimo ir ypač plačios geografijos. Todėl pagal įsigalėjusią pasaulinę draudimo praktiką pandemija yra viena tarp kelių neapdraudžiamų rizikų", – "Kauno dieną" informavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Tad pagal susiklosčiusią situaciją turizmo sektoriuje lieka laukti valstybės paramos, bankrotų arba šios rinkos atsigavimo ir naudotis kelionių organizatorių siūlomais kelionių kuponais, raginimais atidėti kelionę.

Atideda be garantijų

Pasisekė tiems klientams, kurie neskubėjo perkelti savo kelionės, iki Lietuvoje paskelbiant karantiną ir Užsienio reikalų ministerijos nurodymo drausti keliauti į konkrečias valstybes.

Kaunietis Aivaras pasakoja pakliuvęs į prastesnę situaciją. Kelionę šeimai į Egiptą, turėjusią įvykti balandžio viduryje, vyras užsisakė vasarį. Sumokėjo 20 proc. avansą, tai sudarė apie 340 eurų. Tuo metu koronavirusas dar buvo toli nuo Europos ir neatrodė taip grėsmingai.

Tačiau situacija keitėsi ir, kaip visi mename, gana greitai. Karantinas Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas, skrydžiai vyko, Užsienio reikalų ministerija dar nebuvo įtraukusi Egipto į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti. "Stebėjome, kas ir kaip vyksta Europoje, ir noras skristi Egiptą mažėjo. Skambinau kelionių organizatoriui, o jie ramino, kad nuolat palaikantys ryšį su partneriais Egipte ir ragino greičiau sumokėti likusius pinigus už kelionę ir skristi ilsėtis", – "Kauno dienai" pasakojo Aivaras.

Vis dėlto Aivaro šeima apsisprendė nerizikuoti. "Dėl sumokėto avanso grąžinimo kelionę parduodanti kompanija net nesileido į kalbas. Aiškino, kad geriausiu atveju kelionę gali perkelti. Neturėjome kitos išeities, sakyčiau, kad jaučiau net savotišką spaudimą, esą prarasime pinigus, todėl sutikome. Kelionę perkėlė į spalio mėnesį, o po kelių dienų Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, uždaryti oro uostai ir prasidėjo visas krachas", – dėstė Aivaras.

Šeima liko be įmokėtų pinigų ir su abejone: "Kaip jie gali garantuoti, kad spalį kelionė tikrai įvyks?"

"Kelionių organizatoriai negali užtikrinti, kad atidėtos kelionės tikrai įvyks. Organizatoriai vadovaujasi Užsienio reikalų ministerijos, Europos Komisijos sprendimais ir rekomendacijomis", – likusią Aivaro abejonę patvirtino LTA vadovė.

Pasak M.Plepytės-Rainienės, šiuo metu nuo nebūtinų kelionių patariama susilaikyti iki birželio 15 d. Be to, labai sunku vertinti, kaip gali būti ar bus toliau.

Pataria specialistai

VVTAT pataria, atšaukus organizuotą turistinę kelionę, vartotojams pirmiausia kreiptis į kelionių organizatorių ir ieškoti galimybių atidėti organizuotą turistinę kelionę vėlesniam laikui, pakeisti kelionės kryptį arba priimti kitokį kompensacijos pasiūlymą (pavyzdžiui, rinktis kelionės kuponą), t.y. ieškoti abiem šalims tinkamo sprendimo.

Jei kitos alternatyvos su kelionių organizatoriumi rasti nepavyksta, vartotojas turi teisę kreiptis į paslaugos teikėją raštu, prašydamas nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir grąžinti už kelionę sumokėtus pinigus, netaikant sutarties nutraukimo mokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši rekomendacija galioja tik dėl tų kelionių, kurios atšauktos dėl ekstremalios situacijos ir dėl kurių pateiktos Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nevykti į užsienio valstybes.