Šilumos ūkis

Kova dėl katilų

Tauralaukyje dėl 18 daugiabučių gyvenamųjų namų katilų ir šildymo sistemų užvirė tikras mūšis, kuriame kaunasi uostamiesčio savivaldybė, jos valdoma bendrovė „Klaipėdos energija“, butus eksploatuojanti bendrovė „Paslauga būstui“. Į mūšį įsijungė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.

Turi mokėti kitaip

Alyvos į mūšio ugnį papylė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės spalio 6 dienos įsakymas, kuriuo ji pavedė nuo spalio 1-osios „Klaipėdos energijai“ eksploatuoti Tauralaukio gyvenvietės 18 vietinių katilinių su inžineriniais tinklais ir gyvenamųjų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemomis. Tauralaukio gyventojai naują sezoną už šildymą ir karšto vandens gamybą mokės pagal uostamiestyje nustatytus tarifus.

Tauralaukio gyventojai teigė, kad toks savivaldybės sprendimas buvo netikėtas. Iki šiol gyvenvietėje tebevyksta balsavimas dėl to, kokią šildymo tvarką norėtų pasirinkti patys gyventojai.

Vienas sprendimo variantas - patiems pirkti naujus dujų katilus, kurie taptų jų nuosavybe. Tada už šildymą jie mokėtų sena tvarka - tik už suvartotas gamtines dujas.

Kitas variantas - gyventojai sutinka pirkti šilumą iš „Klaipėdos energijos“ ir mokėti už centralizuotą šildymą pagal uostamiesčio savivaldybės patvirtintus tarifus.

Gyventojai nesupranta, kodėl savivaldybė pirma išleido įsakymą, o tik po to ėmė klausinėti žmonių.

Ūkis - nugyventas

Tauralaukio katilines prižiūrintis operatorius Algirdas Ptašinskas neslėpė, kad šilumos ūkis daugiabučiuose namuose nugyventas ir katilus tikrai būtina keisti. Tačiau daugelio gyventojų nuomone, Tauralaukio žmonės neturėtų už šildymą ir karšto vandens ruošimą mokėti kaip už centralizuotą šildymą. Tokio gyvenvietėje apskritai nėra, visi daugiabučiai turi individualias katilines.

Komentuodami Tauralaukyje susidariusią padėtį miesto meras Rimantas Taraškevičius ir savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris sakė, kad individualios katilinės yra savivaldybės turtas, ji ir savo nuožiūra skiria, kam jį eksploatuoti. Kol nėra įkurtos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, gyventojai negali savo nuožiūra disponuoti savivaldybės turtu. Savivaldybės vadovams Tauralaukio katilinių perdavimas „Klaipėdos energijai“ atrodo logiškas ir pateisinamas. „Klaipėdos energija“ sutiko perimti nugyventas Tauralaukio katilines, nerinkti iš gyventojų pinigų naujiems katilams, bet investuoti savo lėšas ir tvarkyti šilumos ūkį.

A.Smagurio teigimu, lyginant šildymo išlaidas Tauralaukio daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Skinija“ ir likusiuose namuose akivaizdu, kad bendrijos nariai mokėjo mažiau, nes jų katilinė buvo tinkamai prižiūrima ir tvarkoma. Išlaidos už šildymą „Paslaugos būsto“ eksploatuojamuose namuose buvo didesnės.

Įsakė neteisėtai?

Į mūšį dėl Tauralaukio katilinių įsitraukė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Savo teikime spalio 7 dieną ji konstatavo, kad Tauralaukio katilinių perdavimas eksploatuoti „Klaipėdos energijai“ priimtas ne pagal kompetenciją.

Vyriausybės atstovės nuomone, Klaipėdos savivaldybės sprendimas prieštarauja įstatymams. Savivaldybės sprendimą perduoti valdyti turtą iš vienos bendrovės kitai reiškia to turto teisinės būklės keitimą ir disponavimo turtu faktą. Tauralaukio katilinių savininkas yra Klaipėdos savivaldybės taryba. O tai reiškia, kad savivaldybės administracijos direktorės įsakymas yra neteisėtas.