„Preliminariai skaičiuojant, kad mes pasirengtume maksimaliam visuotiniam šaukimui, tai reikalingas maždaug 5–6 metų laikotarpis. Infrastruktūros pastatymui akivaizdžiai reikalingas ir laikas, ir resursai. Tai bendras projektas išaugtų iki 0,5 mlrd. eurų“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Ž. Tomkus.

Viceministras atkreipia dėmesį, kad norint Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą reikėtų įsteigti keturis naujus karinius miestelius.

„Preliminariai skaičiuojame, kad tas perėjimas mums sąlygotų keturis papildomus batalionus ir tiems keturiems papildomiems batalionams reikėtų pastatyti keturis papildomus miestelius, jiems surasti profesinės karo tarnybos karius, kurie jiems vadovautų ir ta sistema taip išsiplėstų“, – akcentavo jis.

Ž. Tomkus atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gyventojų palaikymas visuotinio šaukimo idėjai – didėja.

„Matome tendencijas, kad tiek politiniuose debatuose, tiek visuomenės palaikymas visuotiniam šaukimui yra augantis. Ir aš manau, kad galima po truputį judėti link to, kad mūsų valstybėje būtų apsispręsta dėl visuotinio šaukimo“, – akcentavo viceministras.

ELTA primena, kad gruodį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu. Visgi, ne visos politinės partijos laiko tai prioritetu ir žada remti iniciatyvą.

Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.