Nacionalinio kraujo centro Panevėžio skyrius nebeišsitenka savo patalpose. Daugėja lankytojų, daugėja ir tyrimų, tad donorams atvira įstaiga ketina įsigyti naujos aparatūros, rašo dienraštis "Sekundė".

Nebetelpa aparatūra

Tačiau jai pastatyti esamose patalpose vietos nebėra. Vakar Savivaldybėje šis klausimas svarstytas pirmą kartą. Padėtį apibūdino Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorė Rita Vaitkienė, jos išklausė Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba, vicemerė Zita Kukuraitienė ir Kraujo centro kaimynystėje, Nemuno gatvėje, veikiančios miesto poliklinikos vadovė Irena Čeilitkienė.

Pastarosios pozicija ypač svarbi, nes būtent poliklinikos ploto sąskaita Kraujo centro filialas norėtų plėstis.

Vietos Panevėžio kraujo centras pritrūko laboratorijai. Kadangi klientų gausu, nuspręsta įsigyti jau antrąjį informacinių žymenų analizatorių, kitaip tariant, sifilio, hepatitų ir ŽIV tyrimų aparatą „Archtekt“.

Taip pat ketinama nuo rankinio kraujo tyrimo pereiti prie automatizuoto, tam bus perkamas dar vienas aparatas. Sutilpti jie visi dabartinėse patalpose negali - paskutinę laisvą vietelę užėmė anksčiau įsigytasis. Šiam aparatui veikti reikalingas labai švarus, jonizuotas vanduo. Prietaisą vandeniui filtruoti ir jonizuoti dėl vietos stokos teko kabinti ant sienos.

Su poliklinika nesitarė

„Gerai, kad būtų praplečiama ta pati laboratorija. Jei kurtume dvi skirtingose vietose, tai reikštų, kad teks samdyti naujus žmones, o tai mums būtų ekonomiškai nenaudinga“, - paaiškino R.Vaitkienė.

Miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja I.Čeilitkienė prisipažino apie filialo planus miesto Savivaldybėje vykusiame susitikime išgirdusi pirmą kartą. Ją nustebino, kad nei Nacionalinio kraujo centro vadovybė, nei filialo direktorė su ja nebuvo apie tai kalbėjusi, o patalpų plėtrą numatę jų sąskaita, kreipėsi iš karto į Savivaldybę.

„Mes taip pat esame įstaiga, turime savo viziją ir planus. Poliklinika taip susitvarkiusi, kad neturi ko atiduoti, o susiremontavus juo labiau nieko nesinorėtų griauti“, - sakė miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja.

Ji įsitikinusi, kad sprendimų galima ieškoti kitokių, nes mieste yra nemažai medicinos įstaigų, išsikeliančių iš savo patalpų ar persikraustančių į mažesnes.

Pasak I.Čeilitkienės, jei Nemuno gatvėje esančiai poliklinikai dėl Kraujo centro filialo teks spaustis, nukentės pacientai. Pirmiausia reikia tiksliai žinoti, ko prašoma, ir tada ieškoti variantų. Dabar centras kalba apie šešiasdešimties-šimto kvadratinių metrų plotą.

Plėtros nenumato

Susitikime nieko konkretaus nenutarta, suinteresuotos pusės sutarė toliau derėtis ir ieškoti galimybių centro plėtrai. Tačiau kažin ar tolesnės diskusijos įmanomos: iš karto po pokalbio Savivaldybėje vicemerė Z.Kukuraitienė išvyko į susitikimą Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur išgirdo gana griežtą viceministro poziciją.

Sveikatos apsaugos viceministras Arūnas Skikas pareiškė, kad Nacionalinio kraujo centro plėtros klausimu nebus kalbama. Nei centras, nei filialai nebus plečiami, nes šios įstaigos laukia reorganizacija.

Sveikatos apsaugos ministerijos viešieji ryšiai informavo, kad Nacionalinio kraujo centro reorganizacijos planai dar nesukonkretinti ir kaip bus keičiama centro veikla, nenumatyta.

Pats Nacionalinis kraujo centras apie savo steigėjo - Sveikatos apsaugos ministerijos - strateginius planus dar neinformuotas. Atostogaujantį direktorių pavaduojanti Jekaterina Sizova sakė žinanti, kad ministerijoje sudaryta darbo grupė, tačiau centro atstovai į ją neįtraukti ir į posėdžius dar nebuvo kviesti.