Pasak kriminologės, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto prodekanės, docentės dr. Jolantos Aleknevičienės, tam reikia įvairiapusio visuomenės ir žmogaus matymo bei plataus, ne vieną discipliną jungiančio požiūrio. Tokio, koks formuojamas prieš 25 metus VU Filosofijos fakultete pradėtose kriminologijos studijose. Jūsų dėmesiui – pokalbis apie kriminologiją bei apie tai, kas pačią pašnekovę atvedė į šią sritį.
– Kaip glaustai apibūdintumėte, kas yra kriminologija?
– Kriminologija yra mokslas apie nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Kriminologijos objektas yra nukrypstantis nuo visuomenėje sutartų normų elgesys – nusikaltimai, deviacijos. Svarbu pabrėžti, kad kriminologija analizuoja ir reakcijas į nusikaltimus: pasekmių kartais turi ne tiek pats nusikaltimas, kiek audringos reakcijos į jį, ypač rezonansinių įvykių atveju. Šis mokslas pateikia tarpdisciplininį požiūrį ir žinias, padedančias kurti efektyvias nusikaltimų kontrolės ir prevencijos strategijas, o tai yra ypač aktualu besikeičiančiame ir grėsmių kupiname pasaulyje, kuriame šiuo metu gyvename.
„Profesorius mane nusiuntė tirti problematikos kalėjimuose“
– Pagal išsilavinimą esate sociologė – Jūsų „Alma Mater“ yra VU Filosofijos fakultetas. Kas Jus galiausiai atvedė į tokią gana specifinę, iš šalies žiūrint, sritį kaip kriminologija?
– Dar mokykloje mėgau skaityti teisinę literatūrą – turėjau knygą „Advokatų kalbos teisme“ ir ją nuolat varčiau. Bet kai stojau į Vilniaus universitetą, mano „Alma Mater“ kriminologijos studijų dar nebuvo – studijavau sociologiją. Sociologija man suteikė puikų pamatą suprasti visuomenę, jos grupių ir žmonių santykius. Baigusi bakalauro studijas Filosofijos fakultete, įstojau į magistrantūrą, tarp kurios kursų buvo keli, dėstomi profesoriaus Aleksandro Dobrynino. Susidomėjau – supratau, kad tai, ką skaičiau literatūroje, labai surezonavo su tuo, ką girdžiu šiuose kursuose. Pasiprašiau pas profesorių rašyti magistro darbą: jis mane nusiuntė tirti problematikos kalėjimuose ir aš pusantrų metų dariau kriminologinį tyrimą Lietuvos kalėjimuose su pakartotinai nusikaltusiais žmonėmis – apklausiau per keturis šimtus žmonių. Giliai įsitraukiau, parašiau magistro darbą, jį sėkmingai apgyniau ir supratau, kad kriminologinė tematika man yra labai įdomi ir noriu tęsti toliau.
Tuo metu buvau įsidarbinusi Ekonominių tyrimų centre, o taip pat gavau kvietimą dirbti nedideliame, bet labai aktyviame antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriuje. Ten dirbdama beveik dešimt metų, galėjau pritaikyti kriminologines žinias. Per tą laikotarpį įstojau į doktorantūrą ir pasirinkau rašyti temą apie korupcijos reiškinio konstravimą pokomunistinėse šalyse – tad su šiuo reiškiniu ne tik dirbau, bet ir jį tyriau. Disertacijai vadovavo profesorius A. Dobryninas.
Būdama doktorantė praleidau metus dalinių doktorantūros studijų Melburno universitete, Australijoje. Buvo labai malonu, kad profesorius iš Melburno universiteto sutiko mane priimti – tai buvo puiki patirtis, labai linkiu visiems patirti vieną ar kitą užsienio universitetą įvairių studijų metu. Grįžusi į VU, baigiau rengti disertaciją, o ją apsigynusi dėsčiau Vilniaus universitete; tiesą sakant, nors turėdavau ir kitų veiklų, visuomet dėsčiau vieną ar kitą kursą VU.
Disciplinuojanti kariuomenės patirtis
– Jau septynetą metų esate VU Filosofijos fakulteto studijų prodekanė, tačiau iki tol kurį laiką Jums teko darbuotis net kariuomenėje?
– Šiek tiek darbavausi su švietimo tyrimais, kol galiausiai gavau kvietimą į Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centrą. Čia buvo vykdomi socialiniai tyrimai apie kariuomenę ir visuomenės saugumą, kuriuos iš dalies galėčiau vadinti ir kriminologiniais bei sociologiniais tyrimais. Tai buvo tikrai labai įdomus penkerių metų laikotarpis ir vertinga patirtis. Vėliau teko vadovauti šiam centrui. Labai džiaugiuosi, kad turėjau disciplinuojančią kariuomenės patirtį. Be to, tyrimo laukas buvo čia pat šalia: mes, kaip tyrėjai, turėjome visas galimybes atlikti įvairiausius sociologinius tyrimus, taikyti skirtingus metodus. Ši patirtis labai praverčia dabar, dėstant studentams metodus ir duomenų analizę.
– Smalsu, ar dirbdama Lietuvos karo akademijoje buvote pareigūnė?
– Nebuvau pareigūnė, buvau mokslininkė. Tačiau dirbome kartu su kariais ir karininkais; jei lygintume aukštąsias mokyklas, skirtumų tikrai yra. Disciplina kariuomenėje yra esminis dalykas. Universitete mokslininkai labiau vertina laisvę, bet jei nori pasiekti rezultatą, turi koordinuoti procesą ir apie tai aiškiai pasakyti kolegoms, mokslininkams. Filosofijos fakulteto studijų kolegiją sudaro 24 studijų programų pirmininkai: pirmiausia susitariame dėl bendrų dalykų, mūsų darbo kalendoriaus, ir tuomet siekiame jį įgyvendinti. Mums labai neblogai sekasi: nors kiekviena studijų programa siekia savo užsibrėžtų tikslų, mes, kaip fakultetas, turime bendrų uždavinių.
Kriminologijos studijas kuria trys skirtingos kartos
– Kiek žinau, Jūsų grįžimas „visa koja“ į Filosofijos fakultetą buvo susijęs su kriminologijos bakalauro studijų steigimu. Papasakokite apie tai.
– 2016 m., kai buvo galvojama pradėti kurti kriminologijos bakalauro programą Filosofijos fakultete, gavau kvietimą grįžti į VU jau abiem kojom ir prisijungti prie programos kūrimo. Parengta ir akredituota kriminologijos bakalauro studijų programa atvėrė labai daug galimybių ne tik man, bet ir studentams, jauniems žmonėms, taip pat – mūsų komandai, kuri galėjo plėstis ir vykdyti daugiau veiklų – tarnauti skleidžiamomis žiniomis, kurios yra nepaprastai svarbios šiandien, kai gyvename itin greitai besikeičiančiame pasaulyje ir matome grėsmes – tiek vidines, tiek išorines. Ši programa labai laiku atsirado mano profesiniame kelyje. Turbūt dėl jos sėkmės gavau kvietimą prisijungti prie tuometinio Filosofijos fakulteto dekano Arūno Poviliūno komandos – nuo 2018 m. esu studijų prodekanė. Su malonumu koordinuoju visą didelį studijų programų paketą Filosofijos fakultete.
– Jūs buvote bene pagrindinis žmogus, kūręs kriminologijos bakalauro programą?
– Kai buvo pradėtos kurti bakalauro studijos, tam buvo tvirtas pagrindas – jau vyko magistrantūros studijos, dirbo dėstytojų komanda, buvo vykdomi kriminologiniai projektai, parašyta vadovėlių. Buvo užmegzti stiprūs tarptautiniai ryšiai, kuriuos bene labiausiai plėtojo kriminologų komandos įkvėpėjas profesorius A. Dobryninas. Daktaro disertacijas gynėsi profesoriaus mokiniai, tarp kurių buvau ir aš (esu antroji jo doktorantė), ir mes, tuo metu jauni daktarai, taip pat tapome dėstytojų komandos dalimi. Tokiu būdu kriminologinis žinojimas reprodukavosi ir sudarė pagrindą vystyti studijas.
Tai buvo tinkamas laikas šiai programai atsirasti. Jutome stiprų administracijos palaikymą – fakultetas turėjo tinkamų kompetencijų administruoti tarpdisciplinines studijas, gerai veikiantis Studijų skyrius padėjo sukoordinuoti visus procesus. Per metus nedidelė tarpdisciplininė komanda sukūrė programos aprašą, įtraukė arti 40 dėstytojų – kriminologų, sociologų, psichologų, teisininkų ir kitų reiškinio specialistų praktikų. Nauja programa buvo patvirtinta, gavo akreditaciją maksimaliam septynerių metų laikotarpiui ir 2017 m. startavome. Norinčiųjų stoti buvo daug daugiau, negu mes galėjome priimti. Iki šios dienos jau turime aštuntą bakalauro kriminologų kartą – studijos vis dar yra populiarios: konkursas stojant yra daugiau nei du žmonės į vieną vietą, kasmet priimame po dvi grupes – iš viso apie 60–65 žmonių – ir išties labai laukiame jaunuolių, kurie domisi ir ateina į kriminologiją.
– Šiais metais minimas kriminologijos studijų VU Filosofijos fakultete 25-metis. Koks būtų vertingiausias šių studijų bruožas?
– Mūsų stiprybė yra ta, kad kriminologijos studijas šiuo metu kuria jau trys skirtingos kartos. Vyksta kriminologinio žinojimo reprodukcija – tai yra stiprus kokybės ženklas. Pradinė profesoriaus A. Dobrynino idėja prieš 25 metus lėmė magistrantūros studijų steigimą, vėliau jos išsivystė iki bakalauro studijų. Prisijungė jo mokiniai, kurie patys toliau vysto programas – šiuo metu yra kuriama nauja tarptautinė kriminologijos magistrantūra. Profesoriaus mokiniai turi savo mokinių ir vadovauja jų darbams – tiek bakalauro, tiek magistro, tiek daktaro disertacijoms. Kartos viena kitai perduoda žinojimą – tai itin vertingas kriminologijos studijų bruožas.
Kriminologijos studijos Filosofijos fakultete – ne atsitiktinumas
– Kodėl kriminologijos studijos vyksta būtent Filosofijos fakultete?
– Tai, kad kriminologijos studijos atsirado Filosofijos fakultete, nėra atsitiktinumas. Filosofijos fakultetas yra tarpdisciplininis, todėl jis galėjo suteikti tinkamą platformą sociologine tarpdisciplinine prieiga besiremiančioms kriminologijos studijoms. Kodėl tarpdisciplininė prieiga yra svarbi? Kriminologija, kaip mokslas, nagrinėja labai sudėtingus reiškinius, tokius kaip nusikaltimai, deviacijos, nusikaltimų kontrolė ir prevencija. Tam reikalingas platus požiūris, nes šios studijos apima sociologijos, psichologijos, teisės, biologijos, ekonomikos ir kitų disciplinų žinias. O Filosofijos fakultetas yra didelis, bendruomeniškas, jungiantis apie tris tūkstančius žmonių, iš kurių 2500 yra studentų. Dalis šios bendruomenės yra dėstytojai bei studijomis besirūpinantys administracijos žmonės. Kriminologijos magistrantūros studijos buvo įkurtos prieš dvidešimt penkerius metus ir tai davė stiprų pagrindą tolesnei studijų plėtrai, o kriminologijos bakalauro studijos yra viena naujesnių ir populiaresnių programų mūsų fakultete.
Profesija ar kompetencijų rinkinys?
– Tarp Jūsų dėstomų dalykų yra „Įvadas į studijas ir kriminologo profesija“. Ar galėtumėte ir mums papasakoti, kokia tai profesija?
– Klausimas – ar tai profesija, ar kompetencijų rinkinys? Žvelgdama iš šios dienos perspektyvos manyčiau, kad labiau – kompetencijų rinkinys, reikalingas suprasti ir tirti tokius sudėtingus reiškinius kaip nusikaltimai, ir tik vėliau pretenduojantis tapti profesija.
Kokios yra kompetencijos, svarbios kriminologams ir ugdomos studijų metu? Pirmiausia tai yra bendrosios kompetencijos, reikalingos kupiname neapibrėžtumo ir permainų mūsų dienų pasaulyje: atvirumas, lankstumas pokyčiams, bendradarbiavimas su kitų disciplinų ir profesijų žmonėmis. Labai svarbus yra gebėjimas spręsti problemas bei kritiškas požiūris, kuris yra tiesiog persmelkęs studijas Filosofijos fakultete. Be abejo, ugdomos dalykinės kompetencijos, studijų metu įgyjamos kriminologinės žinios – tai socialinės ir kriminologinės teorijos, tampančios pagrindu aiškintis problemas ir siūlyti sprendimus. Išmokstama organizuoti ir vykdyti kriminologinius tyrimus, suprasti ir interpretuoti duomenis bei pritaikyti visa tai konkrečių problemų sprendimui.
Mūsų absolventai dirba Lietuvos vidaus reikalų sistemoje, teisingumo, bausmių vykdymo ir socialinės apsaugos sistemose, įvairiose finansų ir technologijų įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose. Dauguma jų yra analitikai, geba suprasti, skaityti ir interpretuoti duomenis, pavyzdžiui, finansų įmonėse jie dirba su nelegalių transakcijų užkardymu ir prevencija, o taip pat atitikties ir antikorupcijos skyriuose, analizuoja procesus. Spektras, kur galima pritaikyti studijų metu išugdomas kompetencijas, yra labai platus. Studijų sėkmė yra tada, kai jaunuoliai, baigę studijas, geba greitai ir sumaniai pritaikyti įgytas žinias įvairioms egzistuojančioms socialinėms problemoms spręsti, moka lanksčiai reaguoti į iššūkius ir yra kūrybiški.
– Kokius žmones pakviestumėte į kriminologijos studijas? Kokių studentų laukiate?
– Į kriminologijos studijas kviečiame visus, kurie nori susipažinti su kriminologija, šaunia ir nedidele kriminologų bendruomene, labai bendruomenišku Filosofijos fakultetu bei išmėginti plačias galimybes, kurias siūlo Vilniaus universitetas.
Kai kurie jaunuoliai intuityviai žino, kad tam tikros studijos – tarkime, kriminologijos – yra jų kelias, bet yra ir kita dalis jaunuolių, kuriems reikia pasirengti, suteikti daugiau informacijos apie studijas. Ši informacija šiuo metu yra tikrai lengvai pasiekiama. Ją galima rasti tiek VU interneto svetainėje, tiek Filosofijos fakulteto svetainėje, taip pat mes dalyvaujame įvairiuose studijų renginiuose. Jei galėčiau perduoti žinią, pasakyčiau, kad moksleiviai ir moksleivės drąsiai prieitų, kalbintų dėstytojus ir administracijos žmones, kurie dalyvauja įvairiose mugėse ir kituose renginiuose, ir klaustų, kas jiems rūpi – jie tikrai gaus atsakymus.
Apibendrindama pasakyčiau, kad mes laukiame draugiškų, empatiškų, smalsių jaunuolių, kurie mėgsta kelti klausimus, ieškoti atsakymų, kurie nori patirti, suprasti ir matyti plačiau ir kurie yra neabejingi socialinėms problemoms bei visuomenės saugumui.
„Einu į universitetą, o ne į darbą“
– O kaip Jums sekasi derinti kriminologijos dėstytojos ir Fakulteto prodekanės darbą? Galbūt kriminologinės žinios padeda ir vadovaujant fakulteto studijų procesui?
– Derinti nėra paprasta, bet įmanoma: dažnai save pagaunu sakydama, kad einu į universitetą, o ne į darbą. Tai lyg gyvenimo dalis, nes tiek akademinis, tiek administracinis darbas nesibaigia 17 val. Dirbant universitete palengva išmokstame disciplinuotis ir koordinuoti savo nesibaigiančias veiklas.
Ar padeda kriminologinės žinios ir patirtis būnant prodekane? Kriminologija, kaip tarpdisciplininis dalykas, mane išmokė priimti ir suprasti kitus požiūrius, kitus diskursus. Tokiame tarpdisciplininiame fakultete, koks yra Filosofijos fakultetas, turime daug įvairių mokslininkų su skirtingais požiūriais, lūkesčiais, skirtingomis nuomonėmis. Visa tai sukoordinuoti kartais nėra paprasta, bet labai padeda atvirumas, lankstumas, gebėjimas valdyti krizes, kurių mums pasitaiko. Visa tai yra įmanoma atlikti, kai yra gera komanda. Vienas nesi karys: kaip dėstytoja turiu puikią Kriminologijos katedros komandą, kaip prodekanė – puikią Dekano komandą bei šaunų Studijų skyrių, kuris geba koordinuoti visas 24 studijų programas fakultete.
Bet iš esmės tiek dėstymas, tiek administravimas man yra tiesiog prasminga veikla. Gal ir keistai skamba, kad administravimas gali būti įdomus, bet jis tikrai yra labai įdomus, ypač kai matai visą procesą – nuo pirmakursių, kurie įstoja tiek į kriminologiją, tiek į kitas mūsų fakulteto programas. Po to matai, kaip jie tęsia studijas pirmais, antrais, trečiais, ketvirtais metais, ir jos pabaigiamos finaliniu iškilmingu diplomų teikimu. Kiek išsilavinusių ir pilietiškų, energingų žmonių mes išleidžiame ir skiriame Lietuvai.
Naujausi komentarai