Kaskart, kai pasaulis susiduria su terorizmo problema, užvedamos diskusijos, ar reikėtų paaukoti dalį asmens laisvių ir teisių vardan saugumo. „Aš neturiu jokių abejonių, kad mūsų ateitis piešia gana niūrią perspektyvą, t.y. vis didesnį saugumo priemonių akcentavimą“, – tvirtina europarlamentaras Leonidas Donskis. Savo ruožtu Seimo narys Arvydas Anušauskas teigia, kad teoriškai su grėsmėmis Lietuvoje susidurti galima, bet praktiškai tokių prielaidų – nematyti.

L. Donskis:  vardan saugumo gali būti pradėta nesiskaityti su žmogaus orumu

Klausimas, ar reikėtų paaukoti dalį asmens laisvių ir žmogaus teisių vardan saugumo, gimė ne vakar ir ne šiandien, sako L. Donskis. „Tokia problema kilo 1972-aisiais po Miuncheno olimpiados, 2001-aisiais Rugsėjo 11-ąją, ir tokia pati problema iškyla dabar, kai po Bostono įvykių pradėta kalbėti apie papildomas kovos priemones“, – tinklalapiui LRT.lt aiškina europarlamentaras.

Anot politiko, dabartinis pasaulis, jo ekonomika ar gyvenimo būdas nebeįsivaizduojamas be nuolatinio keliavimo, be mobilumo ar judėjimo. Tačiau teroristai, pasak L. Donskio, tuo ir naudojasi: „Terorizmo tikslas yra ne nužudyti žmones, o sukelti paniką ir išardyti tam tikrą organizuotą visuomenės tvarką, kuri ir yra šiuo atveju teroro objektas, o valstybės į tai atsakys tik saugumo priemonių stiprinimu“.

Visgi politikas baiminasi, kad netyčia liberalioje demokratijoje ir žmogaus teisių sferoje galima prieiti prie to, kad vardan saugumo gali būti pradėta nesiskaityti su žmogaus orumo ir privatumo reikalavimais.

„Korespondencija, žmogaus informacijos slaptumas, privatumo saugojimas, pagarba individualiai informacijai yra realūs taikiniai, ir bijau, kad netrukus būsime kryžkelėje, kai teks pasirinkti – išsaugoti mūsų privataus gyvenimo likučius ar viską paaukoti saugumui“, – svarsto L. Donskis.

Pasak europarlamentaro, gerai, kai šie klausimai kyla demokratinėse valstybėse, kurių demokratiniai kredencialai nekelia jokių abejonių, tačiau ką daryti, „jei tų pačių priemonių griebsis tironiški, autoritariniai režimai, būtent naudodamiesi ta pačia priedanga – kovojant prieš terorizmą?“

„Turi būti aiškios grėsmės“

Tuo metu Seimo narys, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Arvydas Anušauskas tinklalapiui teigia, kad pirmiausiai turi būti labai aiškios grėsmės ir jų įvertinimas.

„Kai paminėjote Bostono įvykus, tai nuo tokių individualių teroro aktų neapsaugotų jokie galimi laisvių apribojimai, jie vis tiek būtų įmanomi. <...> Čia ne tas klausimas, ar reikėtų vardan kažkokio saugumo apriboti laisves. Manau, būtent laisvės ir suteikia tą saugumą. Galima gilintis į diskusiją, bet, manau, aukoti konstitucinių teisių ir laisvių vardan virtualaus ar tariamo saugumo, tikrai neverta“, – įsitikinęs A. Anušauskas.

Politiko tvirtinimu, esame Europos valstybė ir teoriškai su panašiomis grėsmėmis susidurti galime – kaip ir kitos didesnės Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, tačiau praktiškai šalys skirtingos.

„Galimi tokie išpuoliai kaip tragedija Norvegijoje, bet čia jau kiti signalai ir indikatoriai, pagal kuriuos galima identifikuoti žmones, kurie gali imtis tokių aktų. Bet jei kalbame apie organizuotą, iš anksto planuojamą (teroro aktą, – aut. past.), tai kol kas tokių prielaidų Lietuvoje nesimato“, – tinklalalapiui LRT.lt  sako buvęs NSGK pirmininkas.

KAM atstovas: potenciali grėsmė gali būti kiekvienai šaliai

Vaidotas Urbelis, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento vadovas, LRT.lt sako, kad kiekvieną grėsmę reikia vertinti pagal tam tikrą grėsmės lygį, o atsakas į kiekvieną grėsmę taip pat reikalauja skirtingų priemonių.

„Kiekviena valstybė remiasi pagal tai, kokia situacija yra valstybės viduje, kokią informaciją ji turi apie galimas grėsmes. Kalbant apie Europos valstybes, terorizmo problema tęsiasi ne vieną dešimtį metų. Kitoms šalims tai yra fenomenas, kurio jos dar nepatyrė, bet akivaizdu tai, kad potenciali grėsmė gali būti kiekvienai šaliai“, – tikina V. Urbelis.

KAM atstovo teigimu, europiniame lygyje apie tai yra diskutuojama.

„Antradienį baigėsi Europos gynybos ministrų susitikimas, kur taip pat buvo diskutuojama apie improvizuotus sprogmenis, kokios yra technologijos, sprendimai, kaip iš anksto aptikti tokius sprogmenis ir su jais kovoti – tai vienas praktinių pavyzdžių, apie ką kalbame“, – tęsia V. Urbelis.

Pašnekovas aiškina, kad kariuomenės, iškilus neramumams, daugelyje šalių taip pat turi tam tikrą vaidmenį  ir priemones, kaip prisidėti – aptikimo, greitojo reagavimo priemones ar žvalgybą. „Tai yra diskutuojama, žiūrimos išmoktos pamokos, kur padarytos klaidos, jei tokių buvo, ir tai daroma ekspertų lygmenyje. Tam tikri klausimai atsiduria ir ant ministrų stalo“, – aiškina KAM atstovas.