Nuo seno įprasta prie Kūčių stalo sėsti įsižiebus pirmajai žvaigždei (puiki užduotis vaikams – jos nepražiopsoti!). Kita sena tradicija – užtiesti stalą tik Kūčių vakarą naudojama balta staltiese – tyrumo ir gerumo simboliu. "Po staltiese padėkime bent saujelę šieno, kuris primins Betliejaus prakartėlę ir santarvę su mažaisiais broliais – įvairiais gyvuliukais. Šitos santarvės vardan ant Kūčių stalo neturi būti mėsiškų patiekalų", – primena etnologė Gražina Kadžytė.
Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė, Panemunės bendruomenei parengusi parodomąjį Kūčių stalą su pačios gamintais senoviniais patiekalais, pabrėžė, kad labai svarbu šią ypatingą vakarienę pradėti bendra malda prie uždegtos žvakės, prieš tai susitaikius ir atsiprašius vieniems kitų už padarytas skriaudas. Danutė siūlo prisiminti labai seną lietuvių tradiciją – kalbant "Tėve mūsų", po žodžių "Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien" stabtelėti – tuo metu vyriausias šeimos narys pasiūlo po suraikyto juodos duonos kepaliuko riekutę, kuria dalijamasi kaip kalėdaičiu. Po to malda baigiama.
Ragaudami valgį po valgio, vieni kitiems nuoširdžiai linkėkime dažniau būti drauge, pasidžiaukime artėjančiomis Kalėdomis – Kristaus gimimu.
Silkė su obuoliais ir svogūnais
D.Kunčienė siūlo atidžiai išvalytas keturias silkes ir pamirkytas aliejuje kelias riekutes batono supjaustyti smulkiais gabaliukais, paskaninti maltais pipirais, tarkuotu obuoliu, supjaustytu svogūnu. Tuomet viską sumaišyti, sudėti į lėkštę, suformavus silkės formą palaistyti aliejumi, pabarstyti susmulkintu virtu kiaušiniu, petražolių ar salierų šakelėmis.
Aguonpienis
Sumalus kavamale ar mėsmale stiklinę aguonų, jas užpilti 2 l vandens, pasaldinti keliais šaukštais medaus ar cukraus.
Kūčia
Tai seniausias apeiginis Kūčių valgis. Jis ruošiamas iš mirkytų ir po to išvirtų įvairių grūdų (pavyzdžiui, rugių, žirnių, pupelių). Svarbu nemerkti dviejų spalvų žirnių ir pupų kartu (jų ir virti kartu negalima, kad nesusilietų spalvos). Išvirtus grūdus, žirnius ir pupas sumaišyti, pagardinti aguonpieniu ar vandeniu atskiestu medumi. Priklausomai nuo skonio, šį valgį galima gardinti ir aliejumi, druska. Kūčia paprastai dedama stalo viduryje.
Spanguolių saldainiai
Užsiaugintas sode, prisirinktas miške ar parduotuvėje pirktas spanguoles reikia nuplauti, nusausinti, suvilgyti lengvai paplakto kiaušinio baltymu ir pavolioti po cukraus pudrą. Taip paruoštas spanguoles sudėti į skardelę, ant jos dugno patiesus kepimo popierių arba foliją, pakaitinti apie 10 minučių. Norint storesnio cukraus pudros sluoksnio, spanguoles reikia dar kartą vilgyti baltyme ir volioti pudroje.
Silkių piršteliai
Juostelėmis skersai supjaustytą silkių filė pavolioti džiūvėsėliuose, apkepti aliejuje, sudėti į lėkštę. Galima paskaninti keptais svogūnais ar grybais, ar jų mišiniu.
Karšti grybų kotletėliai
Kūčių vakarienę paįvairins karštas patiekalas, kuris paruošiamas sumaišius 0,5 kg virtų ir sumaltų grybų, pridėjus 300–400 g plikytų ir permaltų avižinių dribsnių. Sumaišytą masę paskaninti grybų ar kitais mėgstamais prieskoniais. Nešant į stalą papuošti mažomis virtų pievagrybių galvutėmis bei sudaigintomis garstyčių sėklomis (sudaiginti iš anksto arba nusipirkti gatavų).
Prie šio patiekalo tiks virtos bulvės, paskanintos senoviškai: druskos ir pakaitintų keptuvėje bei lengvai sumaltų linų sėmenų mišiniu.
Saulėgrįža
Kadangi Kūčios ženklina prasidedančią saulėgrįžą, tai šiai apeiginei vakarienei tiks saulėgrąžos formos į stalą patiektas patiekalas iš orkaitėje keptų bulvių. Danutė siūlo stambią pailgą bulvę supjaustyti išilgai skiltelėmis, šiek tiek išskobti jų vidų, kad būtų galima užpilti aliejaus, užberti druskos ir kmynų.
Senovinė mišrainė
Šią mišrainę ruošė mūsų prosenelės, maišydamos raugintus kopūstus, virtas pupeles ir raugintus burokėlius, viską paskanindamos aliejumi, druska, kmynais. Norint pasiruošti raugintų burokėlių, reikia ant virtų arba žalių nedidelių nuluptų burokėlių užpilti 3 l vandens (turi apsemti burokėlius), suberti nugriebtą šaukštą druskos, įmesti ruginės duonos riekę ir palaikyti šiltoje patalpoje bent porą dienų.
Apie meilę Kūčių naktį
M.Mažvydo vidurinės mokyklos kraštotyrininkai domėjosi senoviniais burtais po Kūčių vakarienės. Paaiškėjo, kad dauguma jų buvo skirti meilei.
Merginos padėdavo ant trobos slenksčio po kūčiuką ir atverdavo duris šuniui – kurios kūčiuką šuo pirmiausia čiups, ta pirmoji ir ištekės.
Iš kurios pusės Kūčių vakarą vėjas pučia, į tą pusę mergina ištekės.
Prieš eidama miegoti, mergina turėtų surakinti du kibirus, o raktą pasidėti po pagalve – susapnuos savo būsimąjį.
Iš po staltiesės traukti šiaudus: jei ilgas – jaunikis bus aukštas, jei trumpas – žemas.
Jei mergina ar vaikinas sėdi už stalo kampo, septynerius metus neves arba neištekės.
Po pagalve reikia padėti raštelius su įrašytais vaikinų ar merginų vardais – kurį pirmą ištrauksi iš po pagalvės Kalėdų rytą, tas ar ta jus myli.
Naujausi komentarai