Šiandien Seimas svarstys Vyriausybės pateiktą biudžeto tikslinimo projektą. Jame numatoma mažinti visų nacionalinių kultūros įstaigų finansavimą.

Seno pastato neremontuos

Šių įstaigų vadovai skirtingai reaguoja į ketinimus smarkiai apkarpyti pinigus. Finansų ministerijos pateiktame biudžeto tikslinimo projekte iš trijų šalies nacionalinių muziejų daugiausia – 2,4 mln. litų – ketinama nurėžti lėšas, skirtas Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui. Tokiu atveju šiemet muziejui ir jo filialams Kaune bei Druskininkuose išlaikyti, jų veiklai, atlyginimams, remontui tektų 6,7 mln. litų.

Muziejaus direktoriaus pavaduotojas ūkiui Kęstutis Linkus prognozavo, kad daugiausia bus nubraukta iš Valstybės investicijų programos: "Mums ir taip šiai programai skyrė dvigubai mažiau, nei buvo iš anksto žadėta, – tik 3 mln. litų. Ši suma greičiausiai dar 50 proc. mažės."

Valstybės investicijų programos lėšomis šiemet planuota baigti įrengti naujai iškilusią muziejaus biblioteką ir pradėti senojo muziejaus pastato remontą.

"Jei lėšos bus nubrauktos, remontas sustos. Liks ir ne visai įrengta biblioteka – nesukomplektuoti baldai. Naujų baldų nebepirksime – skaičiuosime, kad užtektų už jau įsigytus susimokėti. Brangiai kainuojančios kompiuterinės įrangos, skenerių šiemet taip pat nepirksime", – skaičiavo K.Linkus.

Jo teigimu, kitoms išlaidoms lėšos veikiausiai sumažės 10 proc.

Bijo, kad karpys atlyginimus

Muziejaus darbuotojai nuogąstauja, kad dar kartą bus mažinami atlyginimai. Pirmą kartą jie karpyti metų pradžioje. "Visi įmanomi priedai buvo nubraukti – faktiškai kiekvienas darbuotojas tai pajuto. Daugiausia atlyginimas sumažėjo administracijai. Tie, kurie gaudavo mažesnes algas, karpymą pajuto mažiau", – pasakojo K.Linkus. Jo atlyginimas sumažėjo ketvirtadaliu – dabar per mėnesį jis į rankas gauna 1700 litų. Anot direktoriaus pavaduotojo, administracijos ir muziejininkų atlyginimai supanašėjo. Šios įstaigos muziejininkai gauna vidutiniškai 1200–1300 litų atlyginimą į rankas.

Gerokai sumažinus muziejaus biudžetą, gali būti atsisakyta ir kai kurių parodų.

"Tai jau nieko nebestebina. Neseniai lankiausi Rygoje. Dauguma jų Užsienio dailės muziejaus parodų salių uždarytos. Dėl lėšų stygiaus nerengiamos parodos", – pasakojo muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė-Baltušnikienė. Kurių parodų būtų atsisakyta Kaune, muziejininkė neįvardijo.

Grėsmė M.Mažvydo bibliotekai

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje biudžetą ketinama mažinti 5,2 mln. litų. Daugiausia – 50 proc. – planuojama nubraukti lėšų, skirtų pastato rekonstrukcijai. Anot bibliotekos generalinio direktoriaus Vytauto Gudaičio, liksiančių 3 mln. litų svarbiausiam šiemet planuotam darbui – sutvirtinti pastato pamatams – neužteks. "Jei nebus skirta visa anksčiau numatyta suma – 6 mln. litų, – pastato rekonstrukcija sustos. Iškils pavojus žmonių saugumui – gali įskilti sienos", – nuogąstavo V.Gudaitis.

Jau kuris laikas biblioteka apstatyta pastoliais – iš vidaus ir iš išorės tvirtinami pamatai. Prieš 46 metus iškilusiam pastatui rekonstrukcijos prireikė dėl nepalankių fizinių veiksnių. Statant biblioteką, buvo pažeisti požeminiai gruntiniai vandenys, ir pastatas ėmė sėsti. Be to, jo sienoms kenkia didelė vibracija, sklindanti iš netoliese nutiesto požeminio viaduko. Ruošdamiesi pastato rekonstrukcijai, bibliotekininkai senajame korpuse išardė knygų saugyklų lentynas, kurios iki šiol atliko ir sienų sutvirtinimo funkciją.

"Kai šio sutvirtinimo neliko, reikia skubiai veržti sienas. Nežinau, iš kur tam reikės paimti lėšų. Nors esame savarankiška įstaiga, kreipiausi į Kultūros ministeriją, kad tvirtinant mūsų biudžeto eilutę būtų atsižvelgta į grėsmę, kurią bibliotekoje gali sukelti smarkiai karpomos lėšos ir užsitęsusi pastato rekonstrukcija", – prisipažino V.Gudaitis.

Jei bibliotekos rekonstrukcija užtruks, ilgiau su nepatogumais susidurs skaitytojai. Dėl atliekamų darbų neveikia dalis skaityklų – anksčiau vienu metu galėjusi priimti 600 žmonių, dabar biblioteka gali aptarnauti tik šimtą.

Nurėžus dalį finansavimo, biblioteka mažiau pirktų naujų leidinių, veikiausiai sustotų ir integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS kūrimas.

Repertuaras nenukentės

"Dėl taupymo teatras tikrai nesugrius, rodysime spektaklius ir toliau", – taip į ketinimą 5,7 mln. litų mažinti šiųmetį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro biudžetą reagavo teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

Į keletą metų nesibaigiančią šio teatro scenos rekonstrukciją investuota 36 mln. litų. Šiemet vietoj buvusių numatytų 9 mln. tikriausiai bus palikti 5 mln. litų. "Visiškai apkarpius, tai, ką dar ketinome čia padaryti, palikus tik scenos ratą, darbams pabaigti reikia 6,5 mln. litų. Jei bus skirta mažiau, scenos rekonstrukcijos šiemet nebaigsime", – tvirtino teatro vadovas.

Puse milijono litų teatrui turbūt teks sumažinti ir bendrąsias išlaidas. "Elektros, šildymo sąskaitų nesumažinsime. Galime taupyti kelionėms, pokalbiams telefonu, gal ir kai kurių brangesnių atlikėjų nepirksime", – svarstė G.Kėvišas.

Jis patikino, kad susiveržus diržus teatro repertuaras nenukentės. Pastatyti naują operą arba baletą šiame teatre kainuoja nuo 0,5 iki 1 mln. litų.

Kultūros viceministras Donatas Valančiauskas

Yra pasiūlytos trys ar keturios valstybės biudžeto mažinimo alternatyvos. Kurią jų patvirtins Seimas, ar neatsiras dar viena, negaliu pasakyti. Mažinami ir ministerijų, ir joms pavaldžių įstaigų biudžetai. Tokia padėtis valstybėje – reikia taupyti.

Prioritetas, kurio laikosi ministerija, siūlydama taupymo variantus – kad nemažėtų kultūros darbuotojų atlyginimai, nes jie smarkiai atsilieka nuo kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų. Todėl ministerija siūlo labiau mažinti Valstybės investicijų programos lėšas. Siekiame, kad žmonės nebūtų atleidžiami ir jų atlyginimai nebūtų mažinami.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė

Žinių, kad lėšos bibliotekai bus dar kartą mažinamos, negavome. Gal mūsų daugiau neturėtų skriausti? Metų pradžioje Vyriausybė bibliotekai skiriamas lėšas sumažino 15 proc., 12 proc. nurėžta nuo darbo užmokesčio fondo. Taupydami lėšas, sutrumpinome darbo valandas. Dabar darbo dienomis biblioteka dirba viena valanda trumpiau – iki 19 val. Per mėnesį dėl trumpesnio darbo laiko negavau nė vieno skundo.

Kai kurių nacionalinių kultūros įstaigų biudžetas