Kunigas Algirdas Toliatas prabilo apie kitokią švenčių prasmę

Apie tai plačiau pasakojo kunigas Algirdas Toliatas.

– Kas labiausiai pasikeitė jūsų akimis nuo tų Velykų, kurias šventėme prieš tris dešimtmečius ir švenčiame dabar?

– Manau, kad prieš tris dešimtmečius buvo tas toks nepriklausomybės bumas, kada bažnyčios buvo labai pilnos, buvo daugybė žmonių. Tai dabar, sakyčiau, žmonių nėra tokios masės, bet, vėlgi, labai sunku įvertinti. Kartais žmonės ateina tik iš tradicijos, kartais tas tikėjimas, sakyčiau, yra labiau gal iš širdies. Tą įvertinti labai sunku. Visais laikais buvo ir tokių, ir tokių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Belaukiant Velykų yra Gavėnios laikotarpis nuo Pelenų trečiadienio iki pat Velykų ryto. Ir tai laikas, skirtas mums susikaupti ir pasiruošti tam atgimimui. Ar čia dabar viską padarome taip, kaip ir turėtume padaryti? Matome, kad barai pilni, koncertai vyksta, o šalia vyksta karai, brangsta degalai ir, atrodo, žmogus toje buityje, kasdienybėje galbūt net neberanda nei progų, nei vietos, kur ir kaip susikaupti.

– Labai sunku iš tikrųjų nurimti šiais laikais, nes viskas taip verda, greitai darome, vartojame, yra tie socialiniai tinklai. Labai sunku nurimti žmogui ir vis tiek labai reikia atrasti tai. O Gavėnia ir yra apie tai, kad reikia rasti laiko sau, laiko lėtumui. Akcentas ne tai, kad būtina pasninkauti penktadieniais, nevalgyti mėsos, iš tiesų svarbios visos tos detalės, kurios padeda mums nurimti ir pasiruošti. Šiais laikais daug sunkiau yra išsaugoti tą ramybę. Ir vėl turbūt labiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu matome prasmę, jeigu norime, tai tada randame laiko nutilti.

– Jūsų paminėti socialiniai tinklai, atrodo, kad ten ir gyvename gyvenimą ir visos šventės dar iki švenčių būna atšvęstos. Kad ir dabar socialiniai tinklai mirga nuo margučių. Tad ar tie socialiniai tinklai irgi neiškreipia tikrosios švenčių prasmės?

– Žinoma, kad iškreipia. Tai kaip ir Kalėdos prasideda jau spalio mėnesį, kartais jau ir rugsėjį. Ar ne? Tas kalėdinis laikas, kada jau pradedame ruoštis, tai tam tikra prasme numuša prasmę ir nepadeda. Bet ir vėl net ir čia yra turbūt mūsų kiekvieno apsisprendimas ir pasirinkimas, nes galime leistis į tai, o galima keliauti savo keliu. Labai, labai svarbu yra bendruomenė visame tame. Jeigu turi savo bažnyčią, savo bendruomenę, savo bendraminčius, su kuriais keliauji, kuriuos palaikai, kurie tave palaiko, ta kelionė tampa paprastesnė, lengvesnė. Didžiosios šventės yra kaip Santiago piligrimystė, kuri keičia gyvenimą, kur kyla klausimai. Tai čia apie tai. O toliau mūsų sprendimas, ar leidžiamės į tą kelionę.

Didžiosios šventės yra kaip Santiago piligrimystė, kuri keičia gyvenimą, kur kyla klausimai.

– Verslininkai irgi, aišku, nesnaudžia ir prieš šventes vis sugalvoja būdų, kaip paskatinti pirkti dažniau ir daugiau. Kas čia daro didesnę nuodėmę – verslas, kad vilioja, ar kad pasiduodame?

– Šventajame Rašte yra vienas toks pasakojimas, kur pasakojama, kad išmintingas žmogus žinojo, kad jam blogai baigsis, jis tuoj pat pradėjo ieškoti draugų, kažkam sumokėti, ir Kristus kaip ir pagiria, sako, kad šviesos vaikai būtų tokie pat gudrūs ir rastų būdų, kaip pakviesti geriems darbams, pakviesti gerumui. Pavyzdžiui, dabar turime visą akciją „Carito gerumo dėžė“, kur gali pasidalinti produktu. Ne kiekvieną vargšą pakviesi prie savo stalo, bet gali savo stalu pasidalinti su vargšais. Tai kaip prabilti į žmogaus širdį? Sakyti, kad tai kainuoja tiek nedaug, o tu gali pamaitinti tuos, kurie visiškai nieko neturi. Tad jeigu būtume išradingi, tokie patys išradingi kaip verslininkai... Sakau, kad nereikia tiek kritikuoti verslininkų, būkime išradingi įvairiausiais būdais statyti tiltus, kurti gerumą. Man atrodo, tai būtų nuostabiausias pasiruošimas Velykoms.

– Palinkėkite ko nors šių Velykų proga.

– Bažnyčia gali būti kaip institucija, bet ji gali tapti namais. Noriu palinkėti, kad kiekvienas surastų savo namus, kur jam yra gera, kur jam yra gera būti ir kur jam yra gera dovanoti save, kurti kartu. Tad kiekvienam norėčiau palinkėti rasti savo vietą, dvasingumo vietą, kur galėtų pasisemti Dievo dosnumo ir pats tapti Dievo dosnumu.