Kalbos apie kibernetinius išpuolius sujudino Lietuvos institucijas. Įtarimai dėl jų krenta kaimynei Rytuose, tačiau NATO Kibernetinio saugumo centro atstovai sako, kad "reikėtų ieškoti kaltų ir savo šalies viduje".

Mįslingos atakos

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva vakar surengtame pasitarime kibernetinio saugumo klausimais dalyvavo susisiekimo ir užsienio reikalų viceministrai, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybės kontrolieriaus tarnybos atstovai.

Susitikimas, pasak šalies vadovės atstovų, organizuotas todėl, kad pastaruoju metu esą padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos interneto erdvę.

Prieš dvi savaites naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad prieš portalą iki šeštadienio tęsėsi kibernetinės atakos.

Portalas neva buvo atakuotas programišių, kai paskelbė, kaip per "Eurovizijos" dainų konkursą Lietuvoje organizuotai pirkti balsai už Rusijos atstovę konkurse.

Tiesa, nepatikslinta, ar ataka buvo nukreipta prieš visą valstybę, be to, niekas neįvardijo, kas, tikėtina, galėjo organizuoti išpuolį. Neoficialiai teigiama, kad atakų braižas labai panašus į tų, kurios buvo surengtos prieš Estiją 2007 m., kai iš Talino centro buvo perkeltas Bronzinio kareivio paminklas sovietų kariams.

"Primityvus požiūris"?

Po minėto susitikimo šalies vadovė pareiškė, kad būtina peržiūrėti visų institucijų informacinių išteklių apsaugą ir garantuoti valstybės pasirengimą galimoms kibernetinėms atakoms.

Ypač, D.Grybauskaitės žodžiais tariant, svarbu užtikrinti informacinės erdvės saugumą prieš Lietuvai kitą mėnesį čiumpant ES šturvalą.

"Šalies vadovės teigimu, iki šiol tam nebuvo skirta pakankamai dėmesio, į informacinių išteklių saugumą žiūrėta pernelyg primityviai, – BNS citavo Prezidentės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę. – Šalies vadovė pabrėžė, kad iš tiesų valstybė turi modernių priemonių interneto erdvės apsaugai, tačiau ne visos valstybės institucijos jomis naudojasi."

D.Ulbinaitė pridūrė: "Per susitikimą paaiškėjo, kad visos atsakingos institucijos dirba gana chaotiškai, nėra koordinuotos strategijos, šiuo metu už kibernetinį saugumą atsakingos net keturios ministerijos..."

Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas pabrėžė, kad valstybės institucijos centralizuotai įdiegtų saugumo priemonių kartais nenaudoja sąmoningai.

"Yra konkrečios centralizuotai įdiegtos priemonės, bet jų naudojimas neprivalomas, nėra nurodyta būtent jomis naudotis ir, tiesą sakant, atsižvelgdami į rinkos gyvavimą šiuo atveju mes nenorėtume to daryti priverstinai", – teisinosi R.Jančiauskas.

Pasak BNS, Vidaus reikalų ministerijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai po susitikimo aiškino, kad valstybės tarnyboje neva trūksta kompetentingų šios srities specialistų, – jų esą sunku pritraukti dėl nedidelių atlyginimų.

O specialistai pareiškė, kad nuo didesnių kibernetinių atakų nei Lietuvos valstybės institucijos, nei privačios bendrovės negalėtų apsiginti.

Išpuolių daugėja

Skaudžiai nuo kibernetinių atakų 2007 m. nukentėjusi Estija įkūrė Kibernetinio saugumo centrą, kuris vėliau gavo ir NATO akreditaciją.

NATO Kibernetinio saugumo centro atstovė spaudai Kristiina Pennar pabrėžė, kad kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje auga, nes informacinėmis technologijomis naudojasi vis daugiau žmonių.

"Deja, kibernetinių išpuolių skaičius tik auga. Išpuoliai dažnai būna susiję ne tik su kriminaliniais nusikaltimais, tačiau ir politiškai motyvuoti", – dienraščiui tvirtino atstovė.

Pasak jos, didžiausias Kibernetinio saugumo centro specialistų iššūkis – užbėgti už akių visiems, kurie nori pasinaudoti virtualia erdve nusikaltimams įvykdyti.

"Geriausias būdas tinkamai apsaugoti kibernetinę erdvę – bendradarbiauti su kitomis šalimis ir organizacijomis. Taip pat reikia sukurti teisinę bazę ir investuoti į žmonių švietimą, nes daugelio vartotojų žinios apie pavojus, slypinčius kibernetinėje erdvėje, tebėra gan menkos", – dėstė atstovė.

Ji pridūrė, kad kibernetinis saugumas – vienas didžiausių iššūkių valstybėms.

"Daugelis mūsų neįsivaizduoja gyvenimo be informacinių technologijų. Nors ekspertai nemano, kad ateityje visi karai bus kariaujami vien kompiuteriais, jie vis dėlto sutinka, kad kibernetinių kovų, neabejotinai, kils. Pažvelgę į pastarųjų metų išpuolius, kurių daugelis buvo labai aukšto lygio (daugiausia susijusių su šnipinėjimu), galime įžvelgti tendenciją, kad kibernetinių išpuolių tik daugės", – konstatavo K.Pennar.

Paklausta, kaip vertina pasirodžiusią informaciją apie kibernetinius išpuolius prieš Lietuvos žiniasklaidą, K.Pennar pabrėžė, kad NATO Kibernetinio saugumo centras panašių incidentų kitose šalyse netiria, nes daugiausia dėmesio skiria tyrimams ir specialistų mokymui. Taip pat ji sakė negalinti įvardyti konkrečių valstybių, kurios būtų norėjusios pakenkti Lietuvos žiniasklaidai.

"Manau, šiuo atveju klausimas turėtų būti skirtas atsakingoms Lietuvos institucijoms. Kalbant apie šalis, kurios galbūt gali organizuoti išpuolius, dažniausiai labai sunku susieti kibernetines atakas su konkrečia šalimi. Beje, reikėtų ieškoti kaltų ne tik kitose šalyse, tačiau ir šalies viduje. Įvairios suinteresuotas grupės gali būti politiškai motyvuotos įvykdyti panašius išpuolius", – sakė atstovė.