Vyriausybė kuria komisiją ruoštis deryboms dėl Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo (papildytas)papildytas premjero komentaruVilnius, gegužės 23 d. (BNS). Vyriausybė trečiadienį nutarė sudaryti specialią komisiją, kuri rengs derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą.„(Komisijos - BNS) mandatas yra suformuluotas labai aiškiai - parengti mūsų derybines pozicijas derybose su Rusija“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Pasak premjero, derybinė pozicija dėl žalos atlyginimo yra reikšmingas ir reikalingas dalykas, ir šiuo aspektu reikia ieškoti naujo dialogo su Rusija.

„Aš tikiuosi, kad ir Rusijos pusė su nauja vadovybe, su nauja Vyriausybė ir prezidentu V.Putinu, išrinktu iš naujo, išties žengs drąsiau savo istorijos įvertinimo keliu. (...) Akivaizdu, kad bet kuri valstybė, žengdama demokratijos keliu, stiprindama savo demokratins institucijas, savo demokratinį mentalitetą, turi būti labai atvira savo istorijos požiūriu“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Komisijai vadovaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.Joje taip pat dirbs Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis, istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė Virginija Čijunskienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.Komisijai pavesta iki liepos pirmosios pateikti „SSRS okupacijos žalos atlyginimo derybines nuostatas ir veiksmų planą“.

Komisija taip pat nagrinėtų ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1991-1993 metais Rusijos kariuomenės padarytą žalą. Anksčiau siūlyta komisijai savo išvadas pateikti iki birželio 14-osios, bet, T.B.Burauskaitės prašymu, Vyriausybė skyrė daugiau laiko.

„Kai pradėjome svarstyti tokios komisijos atnaujinimo poreikį, galvojome, kad ji galėtų užbaigti savo darbą ir pateikti pasiūlymus dėl derybinių nuostatų tokią simbolinę dieną kaip birželio 14 dieną, bet kadangi šiek tiek ilgiau užtruko visas derinimas, mes manome, kad racionalu yra duoti atitinkamai šiek tiek daugiau laiko, pora savaičių daugiau, - iki liepos pirmos“, - sakė premjeras.

Pasak ministro pirmininko, Lietuva nuolat siūlo svarstyti klausimą dėl okupacinės žalos atlyginimo. Rusija šio klausimo svarstyti nesutinka, o Maskvos pareigūnai kartais vis paskelbia pareiškimus, neigiančius buvus Baltijos šalių okupaciją.Tuo metu Seimo opozicijos atstovai trečiadienį priimtą Vyriausybės sprendimą vadino fiktyviu priešrinkiminiu veiksmu, nes pastaruosius trejus pastarosios Vyriausybės kadencijos metus realiai nebuvo siekiama okupacijos žalos atlyginimo.

Šis klausimas Vyriausybėje vėl keliamas iki rinkimų likus mažiau nei pusmečiui.Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą nesiimta.

Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją.Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių. 1941-1944 metais Lietuva buvo okupuota nacių Vokietijos, po to prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi iki 1990 metų.1940-1952 metais iš Lietuvos repatrijavo ar pasitraukė 444 tūkst. šalies gyventojų, 275 tūkst. buvo išvežti į lagerius ir tremtį.

Fronte žuvo 25 tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20 tūkst. okupacijai besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų.