– Kurie tėvai gali turėti visą dieną, laisvą nuo darbo, o kurie tik pusdienį?

– Kalbėdami apie laisvą dieną mes kalbame apie vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius. Į mamadienius ar tėvadienius turi teisę tėvai, kurie augina bent du vaikus iki dvylikos metų. Jais pasinaudoti jie gali vieną dieną per mėnesį. Dvi dienas gauti gali tie tėvai, kurie augina tris ar daugiau vaikų iki dvylikos metų arba du vaikus ir vienas iš jų ar abu turi negalią. Na, ir viena iš naujovių – tie tėvai, kurie augina vieną vaiką iki dvylikos metų, turi teisę į vadinamąjį mamadienį ar tėvadienį vieną kartą per tris mėnesius. Visi tėvai, kurie turi šias teises, jau dabar turėtų planuotis ir tartis su darbdaviu, kad būtent rugsėjo 1 arba 2 d. jiems suteiktų laisvą dieną ir jie galėtų vykti į šventę. Na, o tiems tėvams, kurie neturi teisės į mamadienį / tėvadienį, įstatymas numato garantiją – jeigu jų atžala mokosi priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programoje, jie turi teisę pasiimti pusę laisvos nuo darbo dienos. Vadinasi, palydėti vaiką į šventę, po šventės gal kažkur nuvykti ir vėliau atvykti į darbą. Trumpai tariant, jeigu turime teisę į mamadienį / tėvadienį, naudojamės būtent juo Rugsėjo 1-osios šventei, jei neturime, prašome darbdavio, kad suteiktų mums pusę laisvos apmokamos dienos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Paminėjote, kad jau dabar reikėtų pradėti prašyti tos laisvos dienos. Kaip taisyklingai reikia darbdavio paprašyti to? Raštu ar žodžiu užtenka?

Svarbu, kad būtų iš tiesų išreikštas prašymas kažkokia forma ir gautas darbdavio sutikimas, kad taip, gali pasinaudoti laisva diena ar pusdieniu.

– Na, pagal darbo teisės normas viskas turėtų būti vykdoma raštu. Aišku, priklauso nuo vidaus tvarkos, kaip yra nustatyta. Galbūt vienu atveju užtenka tiesiog žinutę parašyti „Ar galiu pasinaudoti?“ ir gauti atsakymą, gal kitur reikia atskirą prašymą teikti pasirašytą. Čia yra vidaus tvarkos dalykas, kaip organizuojamas darbas, kokiu būdu teikiami tokie prašymai ir pan. Svarbu, kad būtų iš tiesų išreikštas prašymas kažkokia forma ir gautas darbdavio sutikimas, kad taip, gali pasinaudoti laisva diena ar pusdieniu.

– Aišku, geriausia kuo anksčiau pradėti planuoti tokius dalykus, tačiau kada jau yra ta paskutinė diena, kai darbdavys gali nebeišleisti?

– Na, čia turbūt reikėtų vadovautis protingumo kriterijumi. Galbūt paskutinė minutė galėtų būti ta pati diena, bet, ko gero, tada jau gali būti per vėlu, nes reikia suprasti ir darbdavius, jie planuojasi darbus, užduotis, skirsto jas ir pan. Dabar mums liko savaitė, tai yra optimalus, protingas terminas, kada jau reikėtų kreiptis dėl laisvos dienos ar pusdienio suteikimo.

– Jeigu darbovietėje yra daugiau tėvų, kurie nori palydėti savo atžalas, kam skiriamas prioritetas?

– Na, prioritetas skiriamas tėvams, kurie turi teisę į mamadienį / tėvadienį arba pusę laisvos dienos. Aišku, galbūt gali prašyti ir seneliai, jei nori palydėti, čia jau yra derinimo atvejis. Jeigu mes turime visus tėvus, kurie dirba tą dieną, ir turime užtikrinti darbo organizavimą, ko gero, reikėtų tartis ir planuotis viduje, nes iš esmės teise pasinaudoti darbuotojai gali. Aišku, dėl konkrečios mamadienio / tėvadienio datos šalys turi tartis. Na, tai galbūt iš darbdavio perspektyvos galima neplanuoti kažkokių darbų, kai žinoma, kad dirba tėveliai ir reikės juos išleisti, tad galbūt rugsėjo 2 d. šiuo atveju palikti laisvesnę.

– O jei darbuotojas mamadienį / tėvadienį išnaudojo anksčiau, ar jis gali pasiimti laisvą dieną?

– Tokiu atveju jau reikėtų tartis su darbdaviu dėl galbūt nemokamo laisvo laiko, nemokamų atostogų tą dieną suteikimo, o gal ir kasmetinių atostogų viena diena pasinaudoti. Taigi yra kitų būdų, kaip galima susitarti su darbdaviu, kad vis tik tą pirmąją mokslų dieną išleistų palydėti vaikus.