„Patirčių su medicinos personalu turiu ne vieną ir ne dvi, gal net galima skaičiuoti dešimtimis, dėl to taip drąsiai galiu šnekėti ir pasakoti tokias istorijas. Viena iš dabar jau juokingai atrodančių istorijų yra nutikusi mano sutuoktiniui, kuris tiesiog ne laiku kreipėsi į medikus, ne laiku pradėjo gerti vaistus. Jau atvykus į ligoninę, nespėjus suveikti anestetikams, žmogus tiesiog klykė. Kitą dieną, būdama palatoje šalia jo, nutariau iš įpročio, kuris pas mus dar gana gajus, nunešti vokelį gydytojui – jau kai pasirūpins, tai jau pasveiks per savaitę. Nešiau aš tą vokelį medikui, jį daviau ir gavau pakankamai griežtą atsakymą, kad ne dėl to jie čia gydo, ne dėl to mokosi tiek metų. Buvo iš tikrųjų gėda. Kadangi situacija buvo ne mano pačios, o vyro, aš mačiau, kaip jam sunku, norėjau, kad geriau juo pasirūpintų. Suma buvo apie 150 eurų“, – pripažino Indrė.

„Ką aš labai noriu pabrėžti, kad ši situacija yra ateinanti iš visuomenės. Nebūtinai iš vyresnės kartos, bet iš tų nusistovėjusių dogmų, kad jeigu jau gydytojui nepakiši vokelio, tavęs neprižiūrės. Aš pati turėjau gan sudėtingą galvos smegenų operaciją. Jau gulint ant operacinio stalo, mama man įkišo vokelį ir sako: „Tu paduok anesteziologui, kad pataikytų visus vaistus“. Atsimenu, aš galiu ir man nemalonu pačiai dėl šito vokelio. Sakau: „Mama prašė“. Jis pažiūri į mane ir sako: „Ar jūs juokaujat? Ar jūs įsivaizduojat, kokio sudėtingumo jūsų situacija? Kuris anesteziologas duos jums per daug ar per mažai nuskausminamųjų ir vaistų?“ Po to grąžino pinigus mamai, kadangi mane parvežė tik po paros. Bet irgi buvo iš tų nemalonesnių situacijų, kai suvoki, kad gal nereikia kaišioti tų savo vokelių“, – pasakojo moteris.

Mano pačios močiutė, kuriai jau beveik 90 metų, netiki, kad ja pasirūpins, jei ji neduos vokelio.

Indrė tikino nepajutusi, kad nepadavusi kyšio gydytojui jaustų prastesnę priežiūrą.

„Neseniai, dar šių metų pradžioje turėjau dar vieną operaciją, vėl gulėjau ligoninėje. Aš tiesiog nebeduodu vokelių. Man jau net mintis nebekyla, kad reikia duoti ir tada manimi pasirūpins. Medikai iš tikrųjų puikiai atlieka savo darbą, nieko papildomo nereikia mokėti. Aišku, kartais norisi, kartais kyla ranka iš to seno įsitikinimo, bet tikrai neduodu ir negaliu pasakyti, kad kas nors manimi prasčiau rūpintųsi“, – teigė Indrė.

Jos manymu, labiausiai žmones nuo kyšių atbaidytų nemalonios savo ar kitų patirtys.

„Manau, savo istorijos arba girdimos istorijos labiausiai veikia. Mano pačios močiutė, kuriai jau beveik 90 metų, netiki, kad ja pasirūpins, jei ji neduos vokelio. Ji vaikšto ir visiems kaišioja. Kiekvienas turi savo įsitikinimų, kiekvienas su jais gyvena ir su jais tvarkosi. Mano šeimoje labai daug metų anksčiau buvo tiktai taip“, – šnekėjo Indrė.

Visgi moteris pripažino, kad dabar kartais vis tiek po gydymo nuneša medikams skanėstų.

„Nežinau, ar vertėtų taip sakyti, gal manęs nenubaus policija. Pastarąjį kartą, jau atvažiuodama išsiimti siūlų iš siūtos vietos, atvežiau gero, kokybiško torto gabalą ir gėlių puokštę tam, kad būtų pasidėt tame seselių skyriuje. Nežinau, ar galima vadinti tai pakiša, nes tai yra jau po slaugos“, – svarstė Indrė.