„Turint omenyje, kad tankai atsiranda laipsniškai – kaip apgalvotai padaryti, kad pėstininkų kovos mašinos rištųsi su tankais ir veiktų kaip sistema. Diskusija, ar tai turi būti ratinės, ar vikšrinės priemonės. Čia laukiame karinio patarimo, turėsime daugiau aiškumo, kur galėsime toliau judėti“,  – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Ministro tvirtinimu, karinio patarimo tikimasi sulaukti netrukus.

„Galbūt artimiausio mėnesio, galbūt šiek tiek daugiau laiko reikės, bet neužtruksime šioje vietoje, turėsime tam tikrų sprendinių, matymų, vizijų“, – teigė jis.

Vikšrinės brangesnės, bet labiau tinka prie tankų

L. Kasčiūnas siūlo persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų.

Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.

Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

„Jei judame su šitais projektais, su (divizijos – BNS) sunkinimu ir įgalinimu vienu metu, tai dabar reikia užbaiginėjant pirmą pėstininkų kovos mašinų etapą, reikia galvoti, ką daryti su tais pinigais, kurie užprogramuoti antram etapui“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, antrojo „Boxer“ kovos mašinų įsigijimo stadija buvo „pinigų paieškos stadija“.

Suprantame, kad vikšrinės yra brangesnis dalykas, pusantro karto gali būti brangesnės.

„Kai sudėliosime visus pajėgumus, kai turėsime pilną paveikslą apsisprendę, turiu omenyje, su pėstininkų kovos mašinomis, tada tikslas bus kuo greičiau pradėti kontraktus ir užsakymus, nes viskas brangsta, ir tą reikia suprasti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ministro teigimu, jei Lietuva pasirinks pirkti vikšrines kovos mašinas, nėra aišku, kiek ir kokios jų bus įsigytos.

„Per ankstyvi klausimai. (...) Yra tie pliusai, kurie kalba apie bokserių tęstinumą, bet jeigu kovos mašina nespėja paskui tanką, nėra gerai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visgi jis pažymėjo, kad vikšrinės kovos mašinos gali būti daug brangesnės už „Boxer“.

„Suprantame, kad vikšrinės yra brangesnis dalykas, pusantro karto gali būti brangesnės“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tankų batalioną galima sukurti iki 2035-ųjų

Praėjusią savaitę L. Kasčiūnas taip pat pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

Šiuos pasiūlymus jis trečiadienį sako pristatęs ir prezidentui.

„Pristačiau visą tą sumanymą sunkinant ir įgalinant vienu metu. (...) Mano planas, kuris atliepia didžiosios daugumos – ir politinių jėgų, ir visuomenės – tam tikrą lūkestį, yra apgalvotas, naudingas ir tose derybose (dėl gynybos finansavimo – BNS), labiau įtikinantis, besiremiantis ir Ukrainos pamokomis“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, tankų pirkimas skaidant į kuopas turi karinį pritarimą ir tai visiškai atitinka Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus.

„Vis tiek judėsime į (tankų – BNS) batalioną, tiesiog per ištęstą laiką“, – sakė ministras.

L. Kasčiūno nuomone, net ir skaidant etapais, tankų batalioną Lietuvoje galima turėti iki 2035 metų.

„2035 metais visiškai įmanoma, bet atsispirsime į gynybos finansavimą. Bet viskas yra įmanoma, turėti batalioną iki 2035 metų“, – teigė ministras.

Lietuva divizija tikisi sukurti iki 2030 metų, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pernai teigė, kad išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija galėtų būti sukurta 2035-aisiais.

Norint Lietuvoje sukurti Lietuvoje diviziją, priimti Vokietijos karių brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui, ieškoma papildomo krašto apsaugos sistemos finansavimo. Finansų ministerijai šiuo metu rengią projektą dėl finansavimo šaltinių.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Vyriausybė žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.