„Kalbamės ekspertiniame lygmenyje, ministrų lygmenyje kalbėjomės su latvių ministru, tai tik pokalbių pradžia. Dirbti reikia, ieškoti įvairių krypčių ir variantų, tą ir darome“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Ministras nesiėmė svarstyti, kada Lietuvos kariai galėtų pradėti treniruotis kaimyninių valstybių poligonuose.

„Kol kas detalių neatskleisiu, latviai daro didelį poligoną, bet užtruks, kol jie sukurs jį. Mes tiesiog galvojame, kaip galima šioje vietoje bendradarbiauti“, – teigė jis.

Anot L. Kasčiūno, treniruotis Latvijoje ir Lenkijoje galėtų kuopos, bataliono dydžio kariniai vienetai.

„Kiekviena papildoma treniravimosi erdvė būtų tai, ko reikėtų. Poligonai yra deficitas, kiekviena papildoma erdvė treniravimuisi būtų gerai“, – sakė ministras.

Praėjusiais metais Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė Lietuvoje įsteigti karinį poligoną, kuris būtų tinkamas treniruotis brigados dydžio vienetui, tačiau šis planas į priekį nepasistūmėjo.

Šiemet birželį VGT pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose, jie talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus. Liepos viduryje jų steigimui po pateikimo pritarė ir Seimas.

Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai teigia, kad to nepakanka, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tvirtino, jog Lietuvai reikia dar mažiausiai dviejų papildomų poligonų – brigados ir bataliono dydžio vienetui.

Anot Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, renkantis naujo poligono vietą vertėtų galvoti apie pietinę šalies dalį.

L. Kasčiūnas teigė nenorintis be karinio patarimo atskleisti, ar vietų naujiems poligonams žvalgomasi pietų Lietuvoje.

„Variantai yra įvairūs“, – sakė jis.

Lietuvoje poligonų poreikis išaugo daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.