„Bepiločių orlaivių pajėgumai (turi būti plečiami – BNS), ne tik integruojant juos į ginkluotąsias pajėgas, į kariuomenę, bet lygiai taip pat ruošiant visuomenę. Miniu tokią sąvoką kaip dronų „Regitra“, mokymų centras, plačiai visuomenei, kad jie galėtų gauti kursus, išmokti  valdyti dronus. Tai irgi signalas priešui, kad žiūrėkite, ten tūkstančiai lietuvių moka valdyti bepiločius orlaivius, ir tai yra didžiulis atgrasymo efektas“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

Kandidatas į ministrus pažymėjo, kad tam reikia „užkurti mūsų bepiločių orlaivių pramonę, remiant Ukrainą, testuojant tuos orlaivius ir naujausias technologijas adaptuojant į gynybos pramonę ir taip sukuriant tą mūsų ekosistemą“.

L. Kasčiūnas yra inicijavęs pataisą, kuri laikinai leistų Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kariuomenei įsigyti Lietuvoje pagamintus mažuosius kovinius dronus naudojant kiniškus komponentus su sąlyga, jei jie būtų perduodami trečiosioms šalims.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos dronų gamintojai, ypač mažųjų kovinių FPV dronų, naudoja kiniškus komponentus, nes jie yra pigiausi. Tokių dronų kariuomenė nenaudotų, juos pirktų tik Ukrainai, bet, pasak komiteto vadovo, tam, kad dronų įmonės galėtų išeiti iš priklausomybės nuo kiniškų komponentų, reikia sukurti ekosistemą, kuri dabar sunkiai įmanoma be rimtų valstybės užsakymų.

Kalbėdamas apie savo pažadą per mėnesį sukurti karinių komendantūrų sistemą – dėmesio šiam klausimui jis pasigedo iš atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, – L. Kasčiūnas teigė, kad per tiek laiko būtų galima visose savivaldybėse sukurti struktūrą, o po pusmečio būtų matyti, kaip ji užsipildė.

Miniu tokią sąvoką kaip dronų „Regitra“, mokymų centras, plačiai visuomenei, kad jie galėtų gauti kursus, išmokti  valdyti dronus. Tai irgi signalas priešui, kad žiūrėkite, ten tūkstančiai lietuvių moka valdyti bepiločius orlaivius, ir tai yra didžiulis atgrasymo efektas.

„Tai būtų toks variantas – mes aiškiai pasakytumėm žmonėms, kur kreiptis, į kokias institucijas, kas sudaro komendantūras, kas yra komendantūros štabas, kad atsirastų nuolatinai elementas savivaldoj, kad yra konkretus žmogus, kuris tame rajone atsakingas už tas užnugario funkcijas, arba yra štabas, kuris koordinuojasi savo veiksmus su vadovu, kitaip tariant, struktūrą pasiūlyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Pakviestumėm mūsų medžiotojus, ginklų organizacijas, parengtojo rezervo žmones, Šaulių sąjungą ir pasakytumėm: štai, jums struktūra, ją galima užpildyti per tam tikrą laiką ir jam duoti startą. Tai aš apie startą kalbu, kad jam reikia mėnesio ir iš esmės mes galėtume per pusę metų matyti, kas susiformuoja komendantiniame vienete“, – pažymėjo kandidatas į ministrus.

Premjerė Ingrida Šimonytė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus antradienį pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai, L. Kasčiūnas trečiadienį susitiko su šalies vadovu.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad G. Nausėda tikisi šią savaitę paskirti naują krašto apsaugos ministrą, ir trečiadienį po susitikimo su L. Kasčiūnu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.

Premjerė I. Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro A. Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.