Globaliame pasaulyje, kuriame bendradarbiai gali gyventi kitoje laiko zonoje, darbuotojui reikia prisiderinti prie keliamų reikalavimų, nes kitaip liksime užnugaryje. Tuo įsitikinęs tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius, kuris neįžvelgia nieko bloga, kad darbuotojas į elektroninius laiškus atsakinėja naktį.

„Jeigu darbuotojas jaučiasi labai skriaudžiamas, tegul nesirenka tokio darbo. Pasiūla iš tiesų yra didelė. Jeigu manote, kad persidirbate arba yra pernelyg sunku, tiesiog išjunkite garso skambutį ir negirdėsite. Niekas jūsų nenuteis, jeigu 23 val. vakaro neatsakysite į viršininko žinutę, o jeigu viršininkas dėl to pyksta – pakeiskite jį“, – pataria L. Ulevičius.

Kitos pozicijos laikosi verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Ieva Iacob. Pasak jos, jei iš darbuotojo reikalauja, pavyzdžiui, elektroninius laiškus atsakyti nedelsiant, tai turėtų būti nurodoma jo darbo sutartyje.

Kaip atskirti paranoją ir galimybę būti įvykių centre?

I. Iacob tikinimu, nėra abejonių – nuolat tikrinant elektroninį paštą nukenčia ne tik mūsų atostogos, bet net ir kokybiškas buvimas su šeima. „Jeigu nuolat tikriname paštą, galvoje pasilieka darbo klausimai. Kokybė tikrai nukenčia“, – tvirtina I. Iacob.

L. Ulevičius savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, kad pašto tikrinimą lemia ir technologinis įrenginių funkcijų išmanymas. Anot tinklaraštininko, kai kurie žmonės tiesiog nemoka išjungti programėlių funkcijų, kurios automatiškai į išmaniuosius telefonus siunčia pranešimus apie gautus laiškus.

„Tuos pranešimus ir trukdymus galima nustatyti. [...] Jeigu iš tiesų kreipsime dėmesį į kiekvieną pranešimą, tai jau bus paranoja. Jeigu rinksime informaciją laisvu metu, tai – kita pusė, kai galima visai saikingai atskirti galimybę būti įvykių centre nuo paranojos“, – įsitikinęs L. Ulevičius.

Su juo iš dalies sutinka I. Iacob, kurios nuomone, nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar jis pasitikrins elektroninį paštą, vos apie atėjusį laišką pranešus mobiliajam telefonui, ar pranešimus ignoruos.

„Žinoma, tavo reikalas, ar tu pranešimą atsidarysi, ar ne, bet, kai kampelyje ar kažkur kitur prie aplikacijos matai parašytą skaičiuką – yra 14 nepažiūrėtų, neatsakytų laiškų, streso lygis vis tiek kyla. Tada jau geriau atidaryti tuos laiškus. Šios technologijos tikrai nepadeda ramiai gyventi“, – sako I. Iacob.

Laiškų rašymas vakare – rodiklis, kad darbo per daug?

Pasak L. Ulevičiaus, laiškų rašymas nedarbo metu gali rodyti ir tai, kad žmogus tiesiog nespėja visų pagrindinių darbų atlikti darbo valandomis. Jis pripažįsta, kad tai nėra sveika, nes kenkia poilsiui, žmogus pavargsta, tačiau atkreipia dėmesį, kad kartais laiškų rašymą, pavyzdžiui, naktį lemia kiti faktoriai.

„Šiais laikais gyvename pasaulyje, kur mūsų bendradarbiai yra skirtingose laiko zonose, kartais – kitoje pasaulio pusėje. Tada tiesiog neišvengiama, kad aštuonios darbo valandos pasiskirsto ne įprastai, bet gali būti perkeltos į naktį, vakarą, rytą. Nuo to nepabėgsime. Pasaulis yra globalus ir turime prisitaikyti prie jo poreikių. Jeigu neisime kartu, liksime kažkur gale“, – tvirtina L. Ulevičius.

I. Iacob atkreipia dėmesį, kad būtų gerai tokias darbo sąlygas ar reikalavimus, pavyzdžiui, atsakyti į elektroninius laiškus bet kuriuo paros metu, įtraukti į darbo sutarti. Tokiu būdu, darbuotojas iš karto žino, kokios darbo atlikimo sąlygos jam keliamos.

„Lietuvoje yra kompanijų, kurios, pavyzdžiui, sukasi logistikos srityje ir tikrai elektroninius laiškus rašo 24 valandas per parą. Manau, tie žmonės žino, kur eina ir ką renkasi. Jeigu mano darbas nėra toks operatyvus, bet visada turiu su kažkuo bendrauti, manau, turiu būti įspėta, kad keliamas toks lūkestis – kažkas, atsiuntęs laišką 23:30 val. iš manęs tikisi atsakymo per pusvalandį“, – teigia I. Iacob.

I. Iacob: elektroniniai laiškai nėra pagrindinė komunikacijos priemonė

Su I. Iacob nesutinka L. Ulevičius. Tinklaraštininko teigimu, visų sąlygų įrašymas į sutartį pernelyg formalizuotų darbo santykius. Be to, tokie pat griežti reikalavimai tuomet turėtų būti taikomi ir patiems darbuotojams.

„Ar darbuotojas turėtų prisipažinti, kiek kartų per dieną jis pasitikrina asmeninį „Facebook“ profilį? Visada yra dvi pusės. Jeigu esame griežti darbdavių atžvilgiu, tai būkime griežti ir patys sau“, – pabrėžia L. Ulevičius.

Jo nuomone, darbo rinkos dalyviai turėtų į darbo santykius žiūrėti lanksčiau, nes kiekviena moderni įmonė darbo laiką stengiasi padaryti lankstų ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo naudai.

„Jeigu darbuotojas jaučiasi labai skriaudžiamas, tegul nesirenka tokio darbo. Pasiūla iš tiesų yra didelė. Jeigu manote, kad persidirbate arba yra pernelyg sunku, tiesiog išjunkite garso skambutį ir negirdėsite. Niekas jūsų nenuteis, jeigu 23 val. vakaro neatsakysite į viršininko žinutę, o jeigu viršininkas dėl to pyksta – pakeiskite jį“, – pataria L. Ulevičius.

Jam antrina I. Iacob. Specialistė akcentuoja, kad elektroninis paštas nėra pagrindinė komunikacijos priemonė, nes, iškilus skubiam reikalui, žmonės paprasčiausiai skambina. Ji primena, kad pasaulyje taikoma praktika elektroninį paštą tikrinti kelis kartus per dieną – ryte, pietų metu ir prieš išeinant iš darbo.