Lietuvos gyventojų saugumo jausmas susijęs su jų išsilavinimu – aukštesnio išsilavinimo žmonės jaučiasi kur kas mažiau grėsmių savo gyvybei ir sveikatai nei mažiau mokslų ragavę šalies gyventojai. Tokią gyventojų nuomonę parodė bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atliktas Lietuvos žmonių saugumo indekso tyrimas.

„Tyrimo duomenys rodo, kad bendras saugumo jausmas, kai nejaučiama grėsmės gyvybei ar sveikatai, stipresnis išsilavinusių žmonių grupėje. Greičiausiai jie prisiima daugiau atsakomybės, labiau prognozuoja grėsmes ir geriau pasirūpina sveikata bei saugumu,“, - mano bendrovės vadovas Zbignevas Gaverskis.

67 proc. aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių nesibijo dėl savo gyvybės, tarp žemiausio išsilavinimo žmonių tokių yra 62 proc.

Dėl savo sveikatos ramūs jaučiasi beveik 60 proc. gyventojų su aukštuoju išsilavinimu, o žemesnio išsilavinimo žmonių grupėje dėl savo sveikatos saugūs 57 proc.

Gyvybės draudimo įmonės vadovas mano, kad šie skaičiai liudija didesnį aukštesnio išsilavinimo žmonių dėmesį savo gyvybės apsaugai ir toms situacijoms, kai jai gali kilti grėsmė.

„Savo šeimos likimu nelaimės ar netekties atveju labiau pasirūpina tie žmonės, kurie išsiaiškina visas galimybes apsaugoti artimuosius. Gyvybės draudimas yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti ilgalaikį finansinį saugumą, atsilaikyti prieš gyvenime ištinkančias krizes“, - mano generalinis direktorius.

Išsilavinę žmonės jaučiasi kur kas mažiau saugūs dėl finansų, tačiau užbėgdami už akių galimoms grėsmėms, racionaliau paskirsto lėšas ir pasirūpina gyvybės saugumu bei šeimos apsauga atsitikus nelaimei – būtent tai suteikia daugiau saugumo.