Pasak komisijos pirmininko Vytauto Bako, toks sprendimas priimtas dėl ilgai trunkančių teisinių informacijos išslaptinimo procesų.

„Komisija padarė visą darbą. Turime atsakymus į pagrindinius klausimus, tačiau turime suteikti galimybę į klausimus atsakyti prezidentui ir Algei Budrytei bei išslaptinti kai kurią medžiagą, kurią, mūsų nuomone, visuomenė turi žinoti“, – po pirmadienį vykusio uždaro posėdžio Eltai teigė V. Bakas.

Anksčiau Eltai jis yra teigęs, kad komisija „iš esmės darbą baigė“, o daugiausia sunkumų kelia – uždarų posėdžių metu pateiktos informacijos išslaptinimas. Visgi, V. Bakas pabrėžė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai neatsakius į komisijos kvietimą, klausimai jam išsiųsti raštu. Analogiška situacija įvyko ir su buvusia Prezidentūros kanclere Alge Budryte, su kuria laikas derintas net kelias savaites, tačiau ši komisijai liudyti gyvai atsisakė. Pasak pirmininko, penktadienį jai išsiųstas 50 klausimų sąrašas.

Komisijos pirmininko teigimu, slaptos informacijos savininkai neleisdami išslaptinti duomenų turėtų tam pateikti rimtus argumentus.

„Pasak jų, tyrimai su šia informacija dabar nėra atliekami arba jau yra baigti, todėl visuomenė turi teisę žinoti apie viešą interesą sudarančio tyrimo rezultatus ir jo metu nustatytas aplinkybes“, – dar praėjusią savaitę Eltai komentavo V. Bakas.

„Tyrimai apie galimus rezultatus negali būti slapti, nebent tai būtų vykstanti žvalgybinė veikla. Manau, kad Seimas padarys viską, kad informacija, kuri yra reikalinga visuomenei, būtų atskleista“, – pridūrė jis.

Uždaro posėdžio metu pateiktos VSD vadovo Dariaus Jauniškio medžiagos V. Bakas komentuoti nenorėjo. Pasak jo, nemaža dalis liudijimo sudarytų valstybės paslaptį.

Visgi, komisijos pirmininkas teigė jau antradienį pasirašysiantis raštus, skirtus VSD ir Specialiajai tyrimų tarnybai (STT), su prašymu išslaptinti dalį komisijos surinktos medžiagos.

„Rytoj pasirašysiu raštus, kad būtų išslaptinti kai kurie VSD pareigūnų liudijimai, taip pat STT informacija. Mūsų nuomone, reikėtų išslaptinti ir dalį šiandienos liudijimo, kuri nesudaro kažkokios valstybės paslapties“, – po posėdžio teigė jis.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.