Organizatorių teigimu, „Happy Abortions“ – nauja tarpdisciplininė iniciatyva ir bendruomenė, siekianti per edukaciją, kūrybą, tyrimus ir skirtingas praktikas atviriau ir laisviau kalbėti apie abortą, kūno autonomiją ir skirtingas žmonių aborto patirtis Lietuvoje.
„Kurkime erdvę, kurioje abortas būtų suprantamas kaip reprodukcinė teisė ir vienas iš sprendimų, kuriuos žmogus gali priimti dėl savo kūno ir gyvenimo, o ne tik kaip medicininė ar moralinė tema. Siekime mažinti su abortu susijusią gėdą ir stigmą, stiprinti palaikymo ir bendruomeniškumo kultūrą bei kvestionuoti nuostatas apie neišvengiamas neigiamas aborto pasekmes psichikos sveikatai“, – dėstoma renginio aprašyme.
Kaip matyti renginio vizuale prie iniciatyvos jungėsi LiMSA SCORA, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“, Moterų informacijos centras ir meno erdvė „ASABA space“.
Pirmieji bendruomenės susitikimai planuoti lapkričio 25 d. Kaune ir gruodžio 3 d. Vilniuje.
Sąmoningai kontroversiškas pavadinimas
„Happy Abortions“ renginys šalyje susilaukė nemažai neigiamos reakcijos. Labiausiai žmonėms kliuvo iniciatyvos pavadinimas – „Laimingi abortai“.
Kaip aiškino renginio organizatoriai, „Happy Abortions“ – sąmoningai kontroversiškas pavadinimas, „keliantis klausimą: kodėl neturėčiau būti laiminga galėdama pasirinkti aborto procedūrą – nebesilaukti?“
Tokį pavadinimą įkvėpė Ericos Millar knyga „Happy Abortions: Our Bodies in the Work and Why Choice Is Not Enough“.
„Šiuo pavadinimu siekiame prisidėti prie aborto normalizavimo – kalbėti apie jį kaip apie sveikatos priežiūros paslaugą ir žmogaus teisę, kuri turi būti prieinama, kai jos prireikia. Tai nereiškia, kad aborto patirtis visada yra paprasta, lengva ar vienareikšmiškai pozityvi. Iniciatyvai svarbus visas kompleksiškas emocinis ir socialinis patirties laukas bei realios paslaugų prieinamumo sąlygos.
„Happy Abortions“ siekia atverti erdvę skirtingoms patirtims, kartu kvestionuojant prielaidą, kad sprendimas nebesilaukti savaime turėtų būti lydimas kaltės ar gėdos. Pavadinimo esmė – teisė jaustis įvairiai ir kartu turėti teisę džiaugtis savo pasirinkimu“, – pažymėjo organizatoriai.
Iš iniciatyvos pasitraukė keli partneriai
Vis dėlto, kilus didžiuliai nepritarimo bangai, iš iniciatyvos pasitraukė daugiau kaip pusė partnerių.
Štai Higienos institutas pareiškė nenorintis, kad instituto valdomo ženklo „Žvelk giliau“ vardas būtų siejamas su visuomenę priešinančiomis iniciatyvomis.
„Nuoširdžiai atsiprašome visų, kuriuos ši iniciatyva papiktino. Nenorime, kad „Žvelk giliau“ geras vardas būtų siejamas su visuomenę priešinančiomis iniciatyvomis.
Norime pabrėžti, kad nesame iniciatyvos „Happy Abortions“ autoriai ar organizatoriai. Taip pat, kad ši iniciatyva, jos organizavimo, sklaidos ir kitos išlaidos nebuvo finansuojamos „Žvelk giliau“ lėšomis. Vienintelė mūsų sąsaja su šia iniciatyva – į renginį turėjo atvykti ir savo asmenine patirtimi pasidalinti „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorė“, – rašoma Higienos instituto pranešime.
Nuo šios iniciatyvos Higienos institutas ir „Žvelk giliau“ atsiribojo – iniciatyvoje nebedalyvaus jokia apimtimi. „Žvelk giliau“ yra skirtas psichikos sveikatos stigmos mažinimui ir raštingumo didinimui.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kurio Farmacijos fakultete Kaune turėjo vykti „Happy Abortions“ renginys, irgi atsiribojo nuo iniciatyvos.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitetas informuoja, kad nėra renginio „Happy Abortions“ organizatorius ar iniciatorius, neprisideda prie jo organizavimo ir nėra atsakingas už jo turinį. Universitetas griežtai atsiriboja nuo šios iniciatyvos, kuri nėra universiteto veiklos dalis ir neatspindi oficialios LSMU pozicijos.
LSMU Farmacijos fakulteto auditorijos naudojimas šiam renginiui nebuvo suderintas su universitetu.
Siekdami išsklaidyti viešojoje erdvėje kilusias klaidingas interpretacijas, pabrėžiame, kad LSMU įvardijimas renginio viešinimo informacijoje nereiškia Universiteto dalyvavimo ar pritarimo šiai iniciatyvai“, – skelbė LSMU.
Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) pabrėžė, kad prie šios iniciatyvos prisijungė dėl abortų temos aktualumo tiek medicinos studentams, kaip būsimiems gydytojams, tiek visuomenei. Visgi iniciatyvai sulaukus neigiamų atgarsių, LiMSA nusprendė iš jos pasitraukti.
„Abortas yra teisiškai leistina procedūra Lietuvoje, tačiau vis dar sukelianti daug diskusijų. Šio pavadinimo ir renginio idėjos tikslas mums – sukurti aplinką, kurioje žmogus galėtų drąsiai kelti opius klausimus apie stigmatizuojamą temą bei geriau suprasti, kaip tokios patirtys keičia žmonių gyvenimus.
Žinome, kad įsitraukimas į šią iniciatyvą sukėlė neigiamų emocijų ar asociacijų, tačiau mūsų tikslas nebuvo formuoti nuomonę apie šią patirtį ar skatinti priimti konkretų sprendimą.
Reprodukcinių teisių klausimai, kaip medicinos studentams, mums išlieka aktualūs ir svarbūs, tačiau matome, kad iniciatyvos pavadinimas sukėlė neigiamą atgarsį, todėl mes iš jos pasitraukiame. Tačiau šios temos neišsižadame ir ateityje bandysime ieškoti tinkamesnių būdų aptarti tokias jautrias temas“, – pažymėjo LiMSA.
Tuo tarpu Moterų informacijos centras pranešė renginyje Vilniuje dalyvausiantis.
„Taip, nėštumo nutraukimas vis dar yra priešinanti tema, tačiau tai nereiškia, kad ja kalbėti neturėtume. Tai nereiškia, kad kalbėti turime tik taip, kaip kitiems ir kitoms yra „patogu“. Jungtinės Tautos saugų nėštumo nutraukimą įvardija kaip žmogaus teisę. Ši teisė turi būti užtikrinta, kiekvienai kuriai jos reikia, priimant kiekvienos moters istoriją, jos išgyvenimus ir emocijas“, – teigė Moterų informacijos centras ir kvietė į diskusiją.
Iniciatyvos partneriu toliau lieka ir meno erdvė „ASABA space“.
„Visuomenės reakcija nenustebino“
Iniciatyvos autorė, menininkė Jūra Elena Šedytė teigė, kad visuomenės reakcija jos nenustebino.
„Labiau nustebino kai kurių partnerių sprendimas pasitraukti iš iniciatyvos, turint omenyje, kad jos pavadinimas, tikslai ir kryptis iš anksto buvo suderinti su organizacijų koordinatoriais ir vadovais“, – asmeninėje feisbuko paskyroje dėstė J. E. Šedytė.
„Ši situacija leidžia manyti, kad organizacijos, dirbančios reprodukcinės ir psichikos sveikatos, žmogaus teisių srityse, viešai imdamosi stigmatizuojamų temų gali susidurti su instituciniu ir politiniu spaudimu. Tai taip pat kelia klausimą, kiek šioms organizacijoms suteikiama laisvės veikti savarankiškai, kritiškai vertinti sistemines problemas ir savo veikloje vadovautis žmogaus teisėmis, mokslu bei patikima informacija, kai sprendimus veikia moralinės nuostatos.
Situacija su LSMU ir jo studentais išryškina spaudimą, kurį gali patirti jauni žmonės ir būsimi specialistai, norintys gilinti žinias reprodukcinių teisių srityje akademinėse institucijose. Tai kelia klausimą, kiek erdvės akademinėje aplinkoje lieka kritiniam mąstymui, savarankiškai pozicijai ir nepatogių sisteminių problemų analizei, jei dalyvavimas diskusijoje apie stigmatizuojamą temą gali tapti rizika“, – teigė renginio organizatorė.
Anot jos, nors „Happy Abortions“ pavadinimas kelia daug klausimų ir sulaukia skirtingų, stiprių reakcijų, būtent šis pavadinimas atveria erdvę diskusijai apie visuomenės požiūrį į abortą, teisę į savo patirtį ir galimybę atvirai kalbėti apie priimtus sprendimus.
„Tačiau jeigu apie abortą galime kalbėti tik tada, kai kalbame apie jį priimtinais ir niekam nepatogumų nekeliančiais žodžiais, kiek iš tiesų esame pasiruošę priimti skirtingas aborto patirtis? Manau, jog visuomenės nepasiruošimas neturėtų tapti priežastimi vengti temos. Galbūt kaip tik atviras pokalbis yra tai, kam turime ruoštis“, – svarstė J. E. Šedytė.
Naujausi komentarai