„Profesorius K. Glaveckas buvo mano ir ne tik mano mokytojas. Visi mūsų kartos ekonomistai, kurie studijavo Vilniaus universitete, turbūt perėjo per jo paskaitas, per kurias jis su užsidegimu pasakojo mums apie būsimą rinkos ekonomiką, apie laisvų žmonių mainus tais laikais, kai apie tai nebuvo priimta viešai kalbėti. Tai absoliučiai išsiskyrė iš visų kitų“, – BNS sakė E. Leontveja.

„Jis tikrai buvo vilties, tikslingumo šaltinis, ir man asmeniškai, kadangi ieškojau sprendimų, kaip įmanoma pakeisti, pagerinti tą sovietinę ekonomiką, jo paskaitos ir vėliau bendravimas su juo buvo akių atvėrimas, po kurio aš žinojau, kuriuo keliu reikia eiti ir kur ieškoti kitokios visuomenės santvarkos“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto vadovė.

Anot E. Leontjevos, K. Glavecko įžvalgos padėjo kurti naujas struktūras pereinant prie laisvosios rinkos sistemos, nes tokių arba nebuvo, arba likusios iš sovietmečio netiko.

Turėjau laimę turėti tokį pasitikintį mokytoją ir vadovą, ir tas pasitikėjimas yra labiausiai ugdanti galia gyvenime.

„Gal mes ne viską žinojome apie jo veiklą Sąjūdyje, tik iš nuotrupų, kuo jis galėjo pasidalyti su mumis, jaunėliais, bet žinojome, kad kuriami Lietuvos nepriklausomybės planai, kad po atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos pradėsime kurti laisvą privatine nuosavybe paremtą ekonomiką, kad reikės vykdyti privatizavimą, sukurti naujus nacionalinius pinigus ir visas institucijas, nes nieko neturėjome arba niekas netiko iš tarybinių laikų“, – pasakojo ekonomistė.

Anot jos, K. Glavecko idėjos įkvėpė po pirmos privatizavimo bangos 1991 metais rengti vertybinių popierių rinkos ir biržos teisinius pamatus.

„Jis pats dalyvavo aktyviai kuriant biržą. Mes turbūt aplenkėme visą centrinę ir Rytų Europą su tuo greitu proveržiu. Ir jei ne jo įžvalgos, kad to reikia laisvai ekonomikai, mes savo protu nebūtume supratę“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Ji taip pat pabrėžė išskirtinį pasitikėjimą, kurį studentai, bendražygiai juto iš K. Glavecko.

„Jis labai mokėjo pasitikėti – manimi kaip mokine. Ir mes kartu su kitais aspirantais ir profesoriumi įsteigėme Lietuvos laisvos rinkos institutą. Tai jis išmokė mane dirbti ir vadovauti savo dosniu pasitikėjimu. Sakydavo: aš pasitikiu, ir aš turėjau išmokti, kaip daryti, kaip kalbėti, kaip dirbti. Turėjau laimę turėti tokį pasitikintį mokytoją ir vadovą, ir tas pasitikėjimas yra labiausiai ugdanti galia gyvenime“, – pažymėjo E. Leontjeva.

Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų K. Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.

1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.

Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras yra vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.

K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, kelių knygų autorius.