Ekspertų sąžiningumo deklaracijos savaime neužtikrina jų objektyvaus elgesio ir negali būti vieninteliu jų nešališkumo įrodymu, nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs Izraelio bendrovės „eVigilo“ skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) dar 2010 metais skelbto gyventojų perspėjimo sistemos sukūrimo konkurso.

LAT gegužės 22 dieną iš dalies patenkino „eVigilo“ ieškinį ir panaikino PAGD sprendimą konkurso nugalėtoju pripažinti bendrovių „NT Service“ ir „HNIT-Baltic“ konsorciumą, kuris pasiūlė 4,3 mln. eurų kainą bei dar 434 tūkst. eurų - papildomai už metinę programos priežiūrą. LAT, be to, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 metų sausį priimtą nutartį.

PAGD Teisės skyriaus vedėja Julija Portnova BNS teigė, kad projektas jau yra įgyvendintas, todėl teismas nepanaikino sutarties ir skyrė departamentui 100 tūkst. eurų baudą, kurią jis turės sumokėti valstybei.

„Teismas pasakė, kad sistemos galimybių studiją rengę ekspertai galėjo būti nešališki, tačiau atsižvelgiant į tai, kad procedūros jau pasibaigė - sistemos įdiegtos, funkcionuoja - saugant viešąjį interesą, sutartis nenutraukiama, tačiau skiriama 100 tūkst. eurų bauda“, - BNS aiškino J.Portnova.

Pasak jos, „eVigilo“ teismo prašė, kad departamentas jai sumokėtų 434 tūkst. eurų baudą - tai yra sumą, kurią ji siūlė už metinę programos priežiūrą.

Bendrovių „Inta“, „eVigilo“ ir ERP konsorciumas konkurse pasiūlė darbus atlikti už beveik 4,2 mln. eurų, o už programos priežiūrą prašė papildomai 1,6 mln. eurų per metus.

PAGD teisininkės teigimu, po LAT sprendimo bus bandoma inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie nustatytų, kaip būtų vertinami viešuosiuose pirkimuose samdomi ekspertai.

Rengdamas gyventojų perspėjimo sistemos galimybių studiją, techninę specifikaciją ir investicinį projektą, PAGD pasamdė Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertus.

LAT teigimu, ekspertų ir kitų KTU darbuotojų anksčiau susiklostę santykiai su departamentu yra reikšminga aplinkybė, galėjusi padaryti įtakos pasiūlymų vertinimui.

„Teismo nuomone, dėl šių aplinkybių konkurso organizavime susidarė „uždaro rato“ sistema, galėjusi iškraipyti sąžiningą tiekėjų varžymąsi“, - rašoma LAT pranešime spaudai.

LAT 2013 metais kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamas išaiškinti, kaip reikėtų spręsti tiekėjui tenkančią naštą, įrodinėjant kito dalyvio ir perkančiosios organizacijos sąsajas, taip pat galimus tokių veiksmų padarinius.

ESTT šiemet kovą pažymėjo, kad perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti.