„Nuolatiniai „Nemuno aušros“ partijos išpuoliai prieš gynybos sritį, kovojančią Ukrainą, sankcijų Rusijai politiką, energetikos nepriklausomybę išsiplėtė ir į bandymą užvaldyti nepriklausomą nacionalinį transliuotoją“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) principingai priešinsis tokiems neleistiniems užmojams“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad Seime pateikimo stadiją valdančiųjų balsais šią savaitę įveikė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria siūloma lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, tam nustatant pusės transliuotojo tarybos balsų kartelę vietoje dabartinės dviejų trečdalių.

Pats politikas pripažino, kad svarstant projektą Seime reikės nustatyti, kad LRT vadovo atleidimui reikėtų daugiau nei pusės tarybos narių balsų, tai yra bent septynių iš 12. Tuo metu LRT taryba paragino išlaikyti dabartinę kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių balsų.

„Nemuno aušra“ taip pat siūlo grįžti prie tvarkos, kad dėl įstaigos vadovo atleidimo būtų sprendžiama slaptu balsavimu.

Seimas šią savaitę taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą.

L. Kasčiūnas partiečiams tvirtino, kad socialdemokratai nusprendė leisti „prorusiškiems populistams laikyti tiek valstybę, tiek juos pačius įkaitais, leisti jiems sėti chaosą, nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“.

„Tai jau panašėja į Stokholmo sindromą“, – sakė politikas, priminęs, kad konservatoriai mainais siūlė palaikyti kitų metų valstybės biudžeto projektą, jeigu socialdemokratai išmestų „Nemuno aušrą“ iš koalicijos.

Biudžetas – „dar viena rinkėjų apgavystė“

Biudžeto projektą L .Kasčiūnas pavadino „tik gražiai įpakuota butaforija“.

Pasak jo, valdantiesiems nepavyko jo pristatyti kaip socialiai atsakingo ir istoriškai pažangaus sprendimo skirti rekordinį pinigų kiekį gynybai.

„Iš tikrųjų pamatėme visiškai kitą vaizdą: gynybos finansavimo realūs skaičiai slepiami, o pažadai pasiekti ambicingas ribas taip ir lieka neįgyvendinti“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai biudžetas, kuriame žadėtas proveržis virto dūmų uždanga, pridengiančia sulaužytus įsipareigojimus. Pareigūnams, mokytojams ir kultūros bendruomenei paliekami tik simboliniai trupiniai, už kuriuos valdantieji bando vaidinti socialinį jautrumą“, – pridūrė jis.

Anot politiko, su biudžeto projektu subliūško ir kiti socialdemokratų rinkimų pažadai didinti finansavimą, pavyzdžiui, keliams ar socialinėms išmokoms.

„Pateiktas biudžetas tapo ne per rinkimus taip žadėto rūpesčio žmonėmis pavyzdžiu, o dar viena rinkėjų apgavyste, už kurios slepiasi neveiksnumas, politinė drąsos stoka ir paprasčiausias abejingumas žmogui“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

2026 metų valstybės biudžeto svarstymuose konservatoriai daugiausiai kritikuoja tai, kaip planuojama išleisti asignavimus gynybai.

BNS rašė, kad krašto apsaugos biudžetas kitąmet pasieks rekordinius skaičius – 4,8 mlrd. euro arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau kritikai abejoja, ar dėl kartu teikiamų pakeitimų visos šios lėšos bus skirtos pagrindiniams su valstybės apginamumu susijusiems tikslams.

Kvietė kultūrininkus bendradarbiauti

L. Kasčiūnas taip pat pakvietė kultūrininkus bendradarbiauti su konservatoriais „ten, kur tai būtų naudinga valstybei ir pilietinei visuomenei“.

„Esame tam atviri. Kaip ir dialogui su visomis kitomis visuomenės grupėmis, kurios matytų tame prasmę“, – sakė Seimo narys.

Visgi jis pabrėžė gerbiantis kultūrininkų politinę nepriklausomybę ir veiklos autonomiškumą bei gyrė juos apsigynus nuo „Nemuno aušros“ įtakos Kultūros ministerijoje.

„Kultūrininkų protestas ir pilietinis judėjimas pademonstravo, kad nebūnant politine partija, neturint nė vieno balso Seime, galima sustabdyti populistus, – kalbėjo parlamentaras.

Konservatorių pirmininkas taip pat tvirtino dabartinėje valdžioje pasigendantis kompetencijos ir gebėjimo spręsti problemas bei krizes.

„Visos Vyriausybės susiduria su didesne ar mažesne krize. Net ir didžiausi mūsų kritikai turi pripažinti, kad kas jau kas, bet TS-LKD sugeba spręsti krizes“, – sakė L. Kasčiūnas.

„To šiandien labiausiai ir reikia Lietuvai. Valdžios, kuria būtų galima pasikliauti sunkiu momentu“, – pridūrė jis.

Konservatorių frakciją Seime sudaro 28 nariai, tai yra didžiausia parlamente opozicinė jėga.

Šią savaitę skelbta lapkritį „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad TS-LKD po kurio laiko pakilo į pirmą vietą partijų reitinge, išstūmusi pasitikėjimą prarandančius socialdemokratus, tačiau šie pokyčiai dar fiksuojami paklaidos ribose.

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius balsuotų 13,7 proc. apklaustųjų.