Ar tai nauji politiniai standartai, aiškino konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
– Tai kitokie politiniai standartai?
– Apie standartus, matyt, dabar jau iš viso sunku ką nors kalbėti, nes dabar ministru būni tol, kol neateina kriminaliniai kokie nors įtarimai. Kai jau ateina, tik tada galbūt nebelieki politiku ar ministru. Bet akivaizdu, kad standartai nuleisti iki „plintuso“ lygio ir čia jau tokia realybė. Tokią turime šiandien politinę sistemą, tokia yra pas mus šiandien valdžia. Manau, kad pačioje pradžioje, kai chaotiškai buvo bandoma valdyti pačią krizę ir tą komunikacinę krizę, iš karto buvo bandoma viską lokalizuoti tik Registrų centro rėmuose, atleidžiant vadovą, randant atpirkimo ožį, kad skandalas neišsiplėstų į kitas institucijas. Nesgi būtume galbūt niekur nesužinoję apie tai, kad įvyko tokio masto kibernetinis nusikaltimas, jeigu ne žurnalistų informacija ir bandymas kreiptis į tarnybas.
– O po to premjerė sako, jeigu ji ar ministrai dabar atsistatydintų, tai būtų dovana priešams. Prezidentas irgi sako, kad reikėtų nepulti į dar didesnę krizę. O gal tai ir reiškia, kad štai taip tas incidentas, ši krizė, taip ir bus suvaldyta, ir vėl viską pradėsime nuo balto lapo?
– Dovana Lietuvai būtų, jeigu ministrė pirmininkė nuspręstų vis dėlto palikti šitas savo pareigas. Bet jeigu jau rimčiau žiūrint, manau, kad vis tiek dviejų ministrų – ekonomikos ir inovacijų bei vidaus reikalų ministro – atsakomybė čia yra akivaizdi ir jie turi prisiimti politinę atsakomybę. Nepamirškime, kad VRM sistema, o tiksliau Migracijos departamento paskyros, esančios Migracijos departamente, buvo nulaužtos ir panaudotos kaip platforma išsiurbti duomenis iš Registrų centro.
Galite įsivaizduoti – pirmiausia kelis mėnesius Migracijos departamento darbuotojai, taip jau žiūrint pagal paskyras, siurbia iš Registrų centro, užsisakinėja informaciją apie visą Vilnių. 600 tūkst. įrašų iš 7 mln. esančių Lietuvoje. Tai negi Registrų centre niekam nekilo klausimas, kam Migracijos departamentui reikia nekilnojamojo turto duomenų Vilniaus mieste? Turėtų būti kažkokie technologiniai saugikliai. Galų gale, jeigu matai užklausų mastą, tai gal reikia pasiskambinti į Migracijos departamentą ir paklausti?
– Bet už tuos duomenis Registrų centrui yra sumokama, tai jeigu perka, gal ir gerai?
– Jeigu paaiškės toks faktas, kad jie matė užklausų skaičių, kuris galbūt išaugo 20 kartų, lyginant su įprastu srautu, ir nieko nedarė, tiesiog galvojo, kad čia kapsi pinigai, tai dar didesnė tragedija.
– O kaip teisingumo ministrės atsakomybė? Ji sako, kad už Registrų centro duomenų apsaugą nėra atsakinga, bet teisiškai yra registrų valdytoja. Tai kaip čia tada išeina – devynios auklės, vaikas be galvos?
– Manau, kad tai yra visos Vyriausybės krizė ir tai yra turbūt didžiausia krizė per Ingos Ruginienės premjeravimo istoriją. Dabar bandome inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją ir tikrai labai rimtai išanalizuoti, kas čia įvyko. Turėsime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, kuris galbūt gali daugiau atsakyti į klausimą, kas visa tai užsakė, kas visa tai padarė, kokiais tikslais. Tada, matyt, paaiškės daugiau detalių ir dėl to, kas iš tikrųjų yra atsakingas už tai, kas čia įvyko.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Būtent kur čia yra didžiausia blogybė? Kas visa tai galėjo užsakyti?
– Jau ne kartą esu sakęs ir tuo beveik neabejoju. Tą trečiadienį patvirtino ir prezidentas, kai pasakė, kad yra ženklų ir požymių, jog už viso to stovi priešiškos valstybės, kad tai yra Rusijos GRU, viena iš trijų Rusijos tarnybų, besispecializuojančių kibernetiniais nusikaltimais, karinės žvalgybos įvykdyta kibernetinė ataka prieš Lietuvą, nusiurbiant duomenis. Juos domina mūsų saugumo pareigūnai, mūsų karininkai, valstybės tarnautojai, aukšto rango politikai. Tie, kurie krizės atveju galėtų priiminėti valstybę ginančius sprendimus. Ir dabar jie gali išsiprofiliuoti pagal pavardes, ką tie žmonės turi, kokią nuosavybę valdo, jų asmens kodus, jų ryšius, bendrasavininkius, susidaryti visą paveikslą ir tada taikyti įvairias strategijas. Jie gali tiesiog pasidėti duomenų bazę, esant reikalui išsitraukti, gali įdėti į savo juoduosius puslapius ir paskelbti pavardę su asmens duomenimis.
– Ten scenarijų tikrai yra.
– Be abejonės. Tai reiškia, kad tikrai turime didelę nacionalinio saugumo problemą.
– Jeigu dabar nekalbėtume apie politinę atsakomybę, yra dar ir piniginė atsakomybė. Prisiminkime, kai buvo „CityBee“ atvejis – tie, kas buvo nukentėję, gavo po 300 eurų. O jeigu tai būtų paprasta uždaroji akcinė bendrovė, tai už BDAR pažeidimus būtų labai didelės sankcijos, net už minimalius pažeidimus. Vadovai galbūt net sulauktų baudžiamosios atsakomybės. O čia – vadovas atleistas, ieškome naujo. Kaip čia tada yra su pasitikėjimu valstybe?
– Palietėte labai svarbų dalyką. Virš visų tų geopolitinių grėsmių ir visų absurdų, kuriuos matėme, taip pat ir visuomenės neinformavimo, didžioji problema, kuri gali kirsti per visuomenę, yra pasitikėjimas valstybe ir valstybės institucijomis. Jo tiesiog nebėra. Kai negali pasitikėti, kad net tavo asmeniniai duomenys nenutekės, ir kai reikalauji atsakomybės, o niekas jos neprisiima, tada netiki valstybe. O pasitikėjimas valstybe yra vienas svarbiausių demokratijos šaltinių.
(be temos)
(be temos)