Lietuva neduos lenkams teisės įsigyti "Klaipėdos naftos" bendrovę, tačiau tikisi, kad Lenkijos koncernas "PKN Orlen" nupirks visas lietuvių rankose likusias "Mažeikių naftos" akcijas.

Sugužėjo aukšti pareigūnai

Rengdamasis kitą savaitę vyksiančiam vizitui į Lenkiją premjeras Andrius Kubilius vakar Vyriausybės rūmuose surengė aukštų pareigūnų pasitarimą, skambiai pavadintą posėdžiu "svarbiausiems užsienio politikos klausimams aptarti". Į jį atvyko užsienio reikalų, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ir kiti ministrai, Seimo ir prezidentūros, kai kurių žinybų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Tačiau kalbėta ne apie visus užsienio politikos reikalus, o tik apie Lietuvos santykius su Lenkija, kur A.Kubilius ruošiasi vykti su oficialiu vizitu.

Todėl daugiau kaip dvi valandas aukšti Lietuvos pareigūnai aptarinėjo, pasak premjero, "visą spektrą santykių su strategine partnere Lenkija". Dėl kai kurių dvišalių santykių problemų Lietuvos pozicija išryškinta, tačiau kai kurie klausimai taip ir liko neišspręsti.

Sutinka tiesti produktotiekį

Pasibaigus pasitarimui A.Kubilius pranešė, kad "Mažeikių naftą" valdantis lenkų koncernas "PKN Orlen" neturės galimybės įsigyti Lietuvos kontroliuojamą bendrovę "Klaipėdos nafta".

Siūlymą iš Lietuvos įsigyti "Klaipėdos naftos" akcijų "PKN Orlen" pateikė po to, kai Lietuva, vadovaudamasi ankstesnėmis sutartimis, pasiūlė šiam koncernui įsigyti lietuvių rankose likusius 10 proc. "Mažeikių naftos" akcijų. "Šio opciono mes ilgai neatidėliosim ir 10 proc. "Mažeikių naftos" akcijų bus lenkų koncernui parduota Lietuvai labai naudinga kaina", – tvirtino A.Kubilius.

Už dešimtadalį Mažeikių įmonės akcijų Lietuva tikisi gauti apie 700 mln. litų.

Tačiau, pasak premjero, lenkams nebus suteikta galimybė su "Mažeikių naftos" akcijų likučiu įsigyti ir "Klaipėdos naftą". Ji reikalinga lenkams, nes per šią bendrovę eksportuojami Mažeikiuose pagaminti naftos produktai.

"Mums suprantamos logistikos problemos Lenkijoje, todėl nematome didesnių bėdų dirbti su jais tiesiant produktotiekį iš Mažeikių į "Klaipėdos naftą". Tačiau nemanau, kad reiktų sieti Mažeikių įmonės akcijų pardavimą su "Klaipėdos naftos" akcijomis", – tvirtino A.Kubilius. Anksčiau jis buvo leidęs suprasti, kad Vyriausybė linkusi lenkams parduoti "Klaipėdos naftą".

Lietuvos Vyriausybės vadovas tikisi, kad "PKN Orlen" neatsisakys savo planų įsigyti 10 proc. "Mažeikių naftos" akcijų, net ir negavęs "Klaipėdos naftos" akcijų.

Lenko korta netrukdo

Pareigūnų pasitarime kalbėta ir apie kitas santykių su Lenkija problemas, tarp jų – asmenvardžių rašymą ir lenko kortos dalybas Lietuvos piliečiams.

Pripažįstama, kad vis nerandama sutarimo su lenkais dėl jų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. A.Kubilius tikisi, kad kompromisas galbūt galėtų būti rastas per jo vizitą į Varšuvą.

Lietuvių politikai nelinkę sureikšminti lenko kortos dalybų Lietuvoje gyvenantiems lenkams. "Nematau įsipareigojimo kitai valstybei. Lenko korta traktuotina kaip tam tikra tautiškumą skatinanti satisfakcija. Ją atsiimant nereikia pasirašinėti nei kokių nors pasižadėjimų, nei priesaikų kitai valstybei", – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Į Lietuvos Seimą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos atstovai Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius yra gavę lenko kortas. Kai kurie parlamentarai suabejojo, ar tokios dokumento turėjimas nereiškia įsipareigojimo kitai valstybei, ko neleidžia Lietuvos Konstitucija ir įstatymai.

S.Šedbaras sutiko, kad kai kuriems Seimo nariams kilo abejonių dėl lenko kortos išdavimo dviem kolegoms. Tačiau, pasak komiteto vadovo, išsiaiškinti, ar tikrai V.Tomaševkis ir M.Mackevičius nėra susiję įsipareigojimais kitai valstybei, galima tik pradėjus jų apkaltos procesą Seime. S.Šedbaras leido suprasti, kad nei jis pats, nei kiti valdančiosios koalicijos atstovai tokio proceso neketina inicijuoti.

Lenkų politikai yra informavę Lietuvą, kad planuojama pakoreguoti įstatymus, susijusius su lenko kortos statusu, siekiant išvengti neaiškumų traktuojant šį dokumentą.