Lenkijos žiniasklaida audringai reaguoja į dienraščio publikaciją apie ginčus dėl Vilniaus krašto istorijos. Lenkai suskubo palaikyti Vilniaus okupacijos tarpukariu neigiančio užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio.

Dienraštis "Rzeczpospolita" cituoja istoriką, neva įrodantį, kad tarpukariu Lietuvos sostinėje lietuvių beveik nebuvo.

Leidinį, regis, ypač papiktino praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Audroniaus Ažubalio išsakyti žodžiai, kai politikas pareiškė, kad Vilniaus okupacijos neigimas lietuviui reiškia tą patį, ką lenkui – Katynės žudynių neigimas. A.Ažubalio žodžius "Rzeczpospolita" vadina pasinaudota proga užpulti Lenkiją.

Lenkų dienraštis kalbinosi Lietuvos politiką – jis atvirai išreiškė nuostabą dėl Lenkijos nenoro pripažinti Vilniaus krašto okupaciją. "Po tiek metų solidžios partnerystės, tokių gerų mūsų valstybių santykių išgirdau lenkų ministro pareiškimą, neigiantį akivaizdžius dalykus", – "Rzeczpospolita" cituoja A.Ažubalį.

Šalies kaimynės dienraštis taip pat neigia A.Ažubalio argumentą, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutartyje istoriniai klausimai išaiškinti, ir Vilniaus krašto priklausymas Lietuvai neturi būti kvestionuojamas. Esą dokumento preambulėje numatoma, kad dviejų tautų nuomonės dėl bendros šalių istorijos gali išsiskirti.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija ir toliau laikosi nuosaikios pozicijos ir vengia atvirai kalbėti okupacijos klausimu. "Įvairiose valstybėse nesutampa požiūriai į bendrą istoriją, bet tai jokiu būdu nekliudo palaikyti draugiškus ar net sąjungininkiškus ryšius. Taip ir pasakiau Lietuvos dienraščiui", – "Rzeczpospolitai" teigė ministerijos atstovas spaudai Piotras Paszkowskis.

Galų gale "Rzeczpospolita" pasitelkė Torunės Mikołajaus Koperniko universiteto profesorių, istoriką Zbigniewą Karpusą. "Kalbos apie Vilniaus krašto okupaciją tarpukariu – tai nesusipratimas. Negalima vartoti termino "lenkų okupacija" kalbant apie teritorijas, kuriose daugiausia gyveno lenkai", – sakė Z.Karpusas.

Istoriko teigimu, Vilniaus mieste tarpukariu lietuvių beveik nebuvo. Esą jie tesudarė 1,5–2 proc. Lietuvos sostinės gyventojų, o lenkai – daugiau kaip 65 proc. "Remiantis demokratijos principais, (teritorijų – red. past.) priklausomumą valstybei nulemia tų teritorijų gyventojų valia, o ji buvo vienareikšmiška", – tikino mokslininkas.

Z.Karpusas taip pat priminė, kad tarpukariu Lenkija Lietuvai siūlė kurti bendrą federaciją – tokiu atveju Vilnius esą būtų priklausęs abiem tautoms. Tačiau Lietuva šį pasiūlymą atmetė, neva baimindamasi lenkų kultūros ir lenkų tautos dominavimo.

Tiesa, Vilniaus krašto okupaciją neigiantį straipsnį "Rzeczpospolita" baigia gana keistu sakiniu: "Taigi 1920 m. lenkų kariuomenė su generolu Lucjanu Żeligowskiu priešaky užėmė Vilnių."