Į Lenkiją darbo vizito vykstančiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lenkijos lietuviai ketina išsakyti susirūpinimą dėl, jų teigimu, blogėjančios lietuviško švietimo padėties ir neišsaugomo lietuviško paveldo.

„Norime išsakyti ministrui mus slegiančias problemas. Seinuose švietimo situacija yra nekokia, blogėja ir Punsko krašte. Tai susiję ir su mokinių skaičiaus mažėjimu, ir netobulu Lenkijos finansavimu“, - antradienį sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra.

Pasak jo, dėl nepakankamo finansavimo jau šį mėnesį Punsko valdžiai gali tekti uždaryti dar tris pagrindines lietuviškas mokyklas. Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų.

Anot J.Vydros, Lenkijos švietimo ministerija prieš pusantrų metų pripažino problemą ir žadėjo padidinti finansavimą 80 proc., bet vėliau apsigalvojo ir lėšas padidino 20 procentų.

„Dėl pinigų stokos ir dėl vaikų stokos gali tekti uždaryti tris mokyklas. Tokio dalyko dar nėra buvę“, - teigė jis.

Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas sakė, kad klausimas dėl Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklų uždarymo bus svarstomas mėnesio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje. Šiose trijose mokyklose mokosi apie 40 vaikų.

„Pagal įstatymus, švietimo tinklo reorganizacija turi būti atlikta iki vasario 28 dienos. Tiek metų mums pavyko išlaikyti mokyklas. Dabar prieiname liepto galą. Iš dalies jis sukurtas ne tik mūsų pačių - lėšos visą laiką skiriamos per mažos mokykloms, kuriose mokoma gimtąja kalba“, - sakė viršaitis.

Tokiu atveju Lenkijoje lietuviškai būtų galima mokytis tik Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Punsko Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje „Žiburio“ mokykloje, kuri gyvuoja tik Lietuvos finansinės pagalbos dėka.

Anot J.Vydros, Lenkijos lietuviai ir toliau susiduria su problemomis dėl lietuviškų vadovėlių trūkumo - net ir lietuvių kalba dėstomose pamokose moksleiviai mokosi iš lenkiškų vadovėlių.

„Turime potencialo, turime žmonių, kurie ruoštų pagal lenkiškus vadovėlius lietuvišką turinį, bet už viską reikia užmokėti. Pinigai arba vėluoja, arba jų visai nėra. Aišku, ta sunki situacija tęsiasi dešimtis metų, kadangi nuo penktos klasės lietuviškų vadovėlių, neskaitant lietuvių kalbos, niekada neturėjome ir teko mokytis iš lenkiškų vedant pamokas lietuviškai“, - teigė jis.

Pasak J.Vydros, per susitikimą taip pat ketinama iškelti klausimus dėl neišsaugomo lietuviško paveldo Seinuose, kur iki šiol stovi paminklai, žeminantys kapinėse palaidotus Lietuvos karius.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.

Užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad L.Linkevičius Lenkijoje su darbo vizitu lankysis trečiadienį ir ketvirtadienį.

Susitikime su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu) „numatoma aptarti Lietuvos ir Lenkijos santykius, Rytų partnerystės politikos įgyvendinimo aktualijas, Europos Sąjungos darbotvarkę, artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, saugumo politikos ir kitus klausimus“, teigiama ministerijos pranešime.

Užsienio reikalų ministro vadovaujama delegacija kaimyninėje valstybėje lankysis Lenkijos kolegos R.Sikorskio kvietimu.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Lenkija ne kartą kritikavo Lietuvą dėl to, kad dokumentuose lenkiškos pavardės turi būti rašomos tik pagal lietuvių kalbos abėcėlę, o gatvių ir vietovardžių pavadinimai rašomi tik valstybine kalba. Lenkija taip pat kritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, pagal kurias stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose.