Lenkijos prezidentas Bronisławas Komorowskis pareiškė, jog būtina tvirtai reikalauti, kad Lietuva leistų dokumentuose rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis.
Lenkijos vadovo nuomone, šiuo atveju gali padėti piketai. "Lenkijos ir Lietuvos valstybių pasirašytoje 1994 m. sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi, be kita ko, įvesti lenkišką pavardžių rašybą. Esu realistas – savaime tai neįvyks. Bet turime būti tvirti", – interviu savaitraščiui "Wprost" sakė B.Komorowskis.
"Sunku pamiršti tai, kad dvi dienos iki Smolenske įvykusios lėktuvo katastrofos Lenkijos prezidentui buvo parodyta didelė nepagarba. Buvo pažadėta, kad jo vizitas į Vilnių paskatins Lietuvos valstybę įvykdyti sutarties sąlygas. Tačiau paaiškėjo, kad kaip tik tuo metu, prasidedant vizitui, Lietuvos Seimas atmetė siūlytą lenkiškų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis įstatymą. Mano siūlymas? Būtina organizuoti piketus siekiant, kad abi pusės gautų naudos", – kalbėjo prezidentas.
Paklaustas, ar Lenkija gali atsisakyti dalyvauti NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, Lenkijos prezidentas atsakė neigiamai: "Ne. Priešingai, aš kaip tik visokeriopai skatinu Lenkijos dalyvavimą šioje misijoje. Nederėtų tautinės mažumos problemų perkelti į NATO saugumo politiką."
Lietuvos Seimas 2010 m. atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai.
Seimas sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai Lietuvoje lankėsi tuometis prezidentas Lechas Kaczyńskis. Po kelių dienų jis žuvo aviakastrofoje Smolenske.
Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartyje abi šalys įsipareigojo leisti tautinių mažumų atstovams "vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį" ir numatė, kad detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.
Lietuva teigia, kad ji visiškai laikosi sutarties nuostatų.
Naujausi komentarai