Pirmų lenko kortų Lietuvoje gyvenantiems lenkams įteikti atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis. Išrinktaisiais tapo aktyviausi lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atstovai.

Lenko kortos, Lenkijos prezidento L.Kaczyńskio inicijuoto dokumento, patvirtinančio už Lenkijos ribų gyvenančio lenko priklausomybę lenkų tautai, vakar atsiimti atėjo 71 žmogus. Tarp jų buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Seimo narys Valdemaras Tomaševskis su šeima, lenkų mokyklų moksleiviai, studentai, karo metais veikusio partizanų judėjimo „Armija krajova“ dalyviai.

Šv. Jonų gatvėje įsikūrusio Lenkijos konsulato patalpos buvo sausakimšos.
Aštuntą dešimtį perkopęs Leopoldas Ruginskis džiaugėsi sulaukęs tokio dėmesio iš Lenkijos:
„Mūsų čia atvyko keturi žmonės. Visi kovojome karo metais, buvome „Armijos krajovos“ partizanai. Gimėme Vilniuje, čia gimė ir augo mūsų tėvai.“
Paklaustas, kam reikalinga lenko korta, L.Ruginskis atsakė, jog yra lenkas ir nori turėti tai įrodantį dokumentą.
Vilniuje gyvenantis, bet neretai į Lenkiją keliaujantis Stanislovas Grakas žadėjo būtinai pasinaudoti lenko kortos teikiamais pranašumais.
„Važiuoti traukiniu suteikiama nuolaida, be to, visus muziejus galėsiu lankyti nemokamai“, – pasakojo S.Grakas apie naujo dokumento teikiamą naudą.
Lenkijos konsulato Lietuvoje konsulas Piotras Wdowiakas tvirtino, kad lenko korta visuomet bus įteikiama iškilmingoje aplinkoje, nes tai svarbus įvykis kiekvieno ją gaunančio žmogaus gyvenime.
„Pirmą kartą kortas įteikė prezidentas. Vėliau taip pat kviesime svarbias asmenybes. Tik šio momento teks ilgėliau palaukti. Korta gaminama Lenkijoje, tad nuo pareiškimo iki įteikimo praeina daugmaž pusantro mėnesio“, – teigė P.Wdowiakas.
Lenko kortai Lietuvoje gauti į Lenkijos konsulatą privalo kreiptis lenku save laikantis ne Lenkijos pilietis. Pirmiausia turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad žmogus priklauso lenkų tautai, tai yra vienas iš tėvų arba senelių turi būti lenkas. Vėliau teks pasikalbėti su konsulu, kuris ir nuspręs, priimti ar atmesti prašymą.