Pavojaus nepažymėjo

Praėjusį trečiadienį, kai prapliupo lietus, Liepų gatvėje, ties Klaipėdos valstybine kolegija, vienas po kito vairuotojai kvietė policiją.

Pareigūnai buvo kviečiami fiksuoti patirtus nuostolius.

Lietaus vandens prisipildžiusios aštriai nufrezuotos dangčių duobės, kurių gylis galėjo siekti iki 15 cm, tapo nematomos.

Vairuotojai drąsiai važiavo ir pakliuvo į savotiškus spąstus – buvo tokių, kurie į aštrias kelio dangos briaunas supjaustė net ne vieną, o dvi automobilio padangas.

Taip per vieną valandą atsitiko bene trims vairuotojams. Pikčiausia, kad išpjovę kelio dangą naujiems dangčiams kelininkai šių vietų niekaip nepažymėjo.

Šį kartą vairuotojai ne tik žarstė bjaurius linkėjimus kelininkams, bet ir visiškai rimtai ketino reikalauti kompensuoti nuostolius.

Maždaug 15 cm gylio duobės buvo nepastebimos ne tik vakare, bet ir dieną, lietaus vanduo jas sėmė iki pat kraštų, paslėpdamas vairuotojų tykančius pavojus.

Ragino nelėkti

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad pats važiuodamas remontuojama gatve visada prilėtina greitį.

Reikia atidumo ir daugiau supratingumo, stengtis patiems saugoti savo turtą.

„Žino, kad yra remontuojamas kelias, o lekia 60 kilometrų per valandą greičiu. Juk kelio ženklai informuoja, kad vyksta darbai, reikia greitį „numesti“. Žmonės mato, kad gali greičiau pervažiuoti remontuojamą gatvę, ir į greičio ribojimą nekreipia dėmesio. Reikia atidumo ir daugiau supratingumo, stengtis patiems saugoti savo turtą“, – kalbėjo valdininkas.

Pasak V.Švedo, darbai vyko naktį, matyt, kelininkams laiku baigti, kas suplanuota, sutrukdė liūtis.

Valdas Švedas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Esą viskas buvo sutvarkyta per pusdienį, vakare jau nebebuvo tų duobių aplink šulinius.

„Situacija labai greitai kinta, faktiškai kas valandą, apie kiekvieną tokį pokytį informuoti neįmanoma. Gal ir reikėjo toje vietoje kokią „plunksną“ padėti, bet tada ji būtų atsiradusi viduryje eismo juostos. Nenoriu teisinti rangovo, bet norėčiau daugiau supratingumo ir iš vairuotojų“, – teigė V.Švedas.

Gali bylinėtis

Savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas tikino, kad žmonės gali reikalauti nuotolių atlyginimo.

Pasak jo, žmonės panašiais atvejais kreipiasi į savivaldybę, o ši arba iškart nurodo, kad atsakingas – rangovas, ir žalą patyręs žmogus pretenziją rašo darbus atlikusiai įmonei, arba bylinėjasi su žmogumi ir rangovą įvardija trečiuoju asmeniu.

Teismų praktika yra tokia, kad vairuotojas privalo būti atidus ir rūpestingas. Yra buvę atvejų, kai nukentėjusiojo naudai buvo priteista tik pusė prašomo žalos dydžio, nes nustatyta, kad vairuotojas buvo nepakankamai atidus. Jeigu vieta, kur vairuotojas patyrė nuostolių, nebuvo paženklinta arba greičio ribojimo ženklų nebuvo, žala atlyginama.

Tokio pobūdžio bylose svarbi ir ekspertų išvada. Jie nustato, ar nurodoma žala galėjo atsirasti, jeigu važiuota leistinu greičiu. Be to, tenka įrodinėti, kad vairuotojas objektyviai negalėjo pastebėti kliūties.

Kartais rangovai žalą atlygina geranoriškai, ir reikalas nepasiekia teismo.

Kur kas dažniau nuostolius atlygina kasko draudimu apsidraudusio vairuotojo draudimo bendrovė. Ji vėliau išmokėtą sumą išsireikalauja iš savivaldybės arba rangovo.