Ji dar paskelbta penkiose savivaldybėse: Šakių, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajonų ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

„Po penktadienio nakties lietaus iš esmės situacija visiškai nepasikeitė. Mes tikėjomės, kad kritulių kiekiai bus pakankamai nemaži, bet stipriau palijo tik Šiauliuose, o Šiauliuose sausros kaip ir nebuvo. Tai iš principo ten, kur buvo stichinė sausra, ten ir liko, situacija pagerėjo tik vos vos“, – BNS penktadienio rytą sakė Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė.

Anot jos, penktadienio naktį „lietaus kiekiai iš tikrųjų buvo menki, žemės ūkiui tai menkniekis“.

Stichinė sausra šį mėnesį buvo paskelbta ir Lazdijų rajono savivaldybėje, tačiau ji čia atšaukta po lietaus šios savaitės pradžioje.

Tuo metu 27 savivaldybėse toliau tęsiasi sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys.

„Jeigu gausiau nepalis artimiausiomis paromis, tai pirmadienį stichinę sausrą skelbsime dar penkiose pietų Lietuvos savivaldybėse, antradienį prisidėtų dar šešios“, – BNS sakė J. Kazlauskienė.

Dėl sausų orų dalis savivaldybių yra uždraudusios ar apribojusios lankymąsi miškuose.

Lietuva kol kas neprašys ES paramos

Lietuva kol kas neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos nuo sausros nukentėjusiems šalies ūkininkams, nes tikimybė gauti lėšų labai maža, sako žemės ūkio ministras. Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) tikriausiai neskirtų paramos, nes ūkininkai gali apsidrausti.

Tačiau G. Surplys pirmadienį žada išsiųsti prašymą EK leisti paankstinti tiesiogines išmokas ir netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius.

„Kol kas neketiname (prašyti paramos – EK). Vėlgi žiūrime, ką daro partneriai. Klausome, ką sako ūkininkai ir kol kas tokio aiškiai išreikšto prašymo iš ūkininkų pusės nebuvo. Aš labai tikiu, kad mes visi racionaliai suprantame, kadangi tai draudiminis įvykis, faktiškai šansų nėra gauti tą piniginę paramą“, – BNS sakė G. Surplys.

Anot jo, dėl to kalbėta su latviais ir estais.

„Europos Komisijos pozicija yra griežta, kad draudiminių įvykių nekompensuoja. Pasikonsultavome su latviais, estais ir kartu manome, kad nereikia kreiptis dėl pinigų“, – sakė ministras.

Lietuvoje nuo 2012 metų nė vienas ūkininkas nebuvo apsidraudęs nuo stichinės sausros. Kai kurie žemdirbiai teigia, kad drausti pasėlius yra brangu, be to, dėl draudiminio įvykio nustatymo sistemos draustis neapsimoka, nes net ir nukentėjus pasėliams, išmokos jie gali negauti.

Pasak G. Surplio, pirmadienį jis EK išsiųs prašymą leisti paankstinti tiesiogines išmokas ir netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius.

„Kad mums leistų netaikyti tam tikrų sankcijų už nepasiektus rodiklius ir kad leistų anksčiau išmokėti avansus“, – teigė G. Surplys.

Jo žiniomis, EK sprendimą gali priimti birželio 26 dieną. To paties prašo suomiai, švedai, estai ir latviai.