Taip jis kalbėjo trečiadienį po Švedijoje vykstančiame Baltijos bei Šiaurės šalių atstovų susitikime nuskambėjusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko siūlymo, atsižvelgiant į regiono šalių poreikį naujiems įrankiams ir ambicingoms priemonėms kovai su grėsmėmis, steigti „Baltijos jūros policijos misiją“.

„Kiekviena idėja stiprinti Baltijos jūros saugumą yra sveikintina. Manau, mes būtumėme kaip Aljansas (NATO – BNS), pajėgus tai daryti“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Ministrui antrino ir Krašto apsaugos ministerijai vadovauti pretenduojanti socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Ji sakė sutinkanti su D. Tusko teiginiu, kad regiono šalims reikia naujų formatų, drąsesnių pozicijų saugumo Baltijos jūroje atžvilgiu.

„Pirminis vertinimas yra teigiamas. Aš manau, kad oro policija turi tam tikrą atgrasomąjį poveikį, tai ir jūros policija su NATO vėliava turėtų, manau, tam tikrą atgrasomąjį poveikį“, – BNS sakė ji.

„Jos (Baltijos ir Šiaurės šalys – BNS) turi tą pajėgumą (karinio laivyno – BNS) ir jis yra pastebimas, bet jeigu su NATO vėliava, tai tada yra daug stipriau ir geriau. Aišku, norėtųsi tada solidarumo visų sąjungininkų, ne tiktai mūsų regiono“, – kalbėjo D. Šakalienė, pabrėžusi, kad šiuo klausimu būtų galima diskutuoti ir su Jungtine Karalyste.

L. Kasčiūnas pabrėžė, jog kol kas anksti kalbėti apie policijos veikimo formas, tačiau pažymėjo, kad būtų galima koncentruotis į pagrindinius laivybos kelius, šalių, kurios kelia didžiausią riziką, laivyną.

D. Tusko pasiūlymas pateiktas po to, kai praėjusią savaitę Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai: tarp Lietuvos ir Švedijos, ir tarp Vokietijos bei Suomijos. Įtariama, kad su tuo susijęs su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas, išplaukęs iš Rusijos.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) tai pavadino sabotažo aktu.

Maskva, kuri 2022-ųjų vasarį užpuolusi Ukrainą suintensyvino ir savo hibridinio karo kampaniją Europoje, atmeta įtarimus, kad yra kaip nors susijusi su kabelių nutraukimu. Pekinas taip pat neigia, kad yra kaip nors su tuo susijęs.

Valdančiosios daugumos politikai Lietuvoje įtaria, kad incidentai susiję su Rusijos sabotažu.

„Ir NATO formate yra kalbamasi kokių galėtume skirti papildomų priemonių, kad sustiprinti jūrų erdvės kontrolę, kad galėtume užtikrinti didesnį saugumą ir kokie būtų reikalingi papildomi pajėgumai, kokios papildomos priemonės“, – sakė D. Šakalienė.

Lietuva, Švedija, Suomija dėl incidentų Baltijos jūroje yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus.

NATO Baltijos šalyse šiuo metu vykdo oro policijos misiją, ji vykdoma iš Lietuvos ir laikinai iš Latvijos, kol Estijos oro pajėgų bazėje atliekami remonto darbai.