„Įsigysime 936 šarvuočius, kuriuos gamina Suomijos gamintojas. Iki 2030 metų numatyta įsigyti 300 vienetų šarvuočių“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Įdomu tai, kad Lietuvos užmojai – ne tik pirkti.
„Tai yra vienas iš mūsų reikalavimų, kad šių šarvuočių gamyba būtų organizuojama taip pat ir Lietuvoje bei kad galėtume integruotis į jų gamybos grandinę“, – komentavo G. Nausėda.
Tiesa, naujų šarvuočių kaina nemaža – apie 1,5 mlrd. eurų.
Lietuva jau turi kovinių šarvuočių, laukia ir 90 švediškų, tad kai kuriems atrodo, kad dar viena šarvuočių platforma nėra prioritetinis pirkinys.
„Jei turime neribotus piniginius išteklius, mums reikia visko, net ir tų nelaimingų tankų. Jei grįžtume prie to, kad pinigai yra riboti, atsižvelgiant į esamą situaciją, turėtume persidėlioti prioritetus“, – sakė karo Ukrainoje dalyvis Arūnas Kumpis.
Krašto apsaugos ministras tikino, esą suomiški šarvuočiai gali būti pritaikomi įvairioms reikmėms.
„Tai yra multifunkcinė platforma, kuri gali būti naudojama skirtingiems tikslams, pavyzdžiui, ir oro gynybai“, – neslėpė Robertas Kaunas.
Pasak ministro, suomiški šarvuočiai yra būtinas pirkinys kuriant nacionalinę diviziją.
„Tai yra papildymas ir tai, ko reikia kariuomenei, kad 20 ir daugiau tūkstančių karių galėtų būti saugiau gabenami į fronto liniją bei iš jos“, – aiškino jis.
Įdomu tai, kad jau artimiausiomis dienomis Latvija prie savo rytinės sienos dislokuos dronus perėmėjus, statys bokštus su nuotoliniu būdu valdomomis automatinėmis patrankomis. Be to, ten jau veikia akustiniai radarai. Tiesa, Lietuva savo sistemas kol kas tik testuoja.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Praktika parodė, kad mūsų sistemos yra daug tobulesnės ir geresnės. Saugumo klausimu kartu su Estija žengiame didelį žingsnį į priekį, lyginant su Latvija, o tai parodė ir migrantų kontrolė“, – tikino premjerė Inga Ruginienė.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad latvių akustiniai radarai fiksavo tik sprogimą, o ne patį drono skrydį. Lietuvos tikslas – kad viskas veiktų geriau, todėl testavimas vis dar vyksta.
„Mes negalime pasakyti, kad įsidiegsime tik akustinius sensorius ir viskas – viską matysime. Ne, nes tai yra visuma papildomų radarų, sensorių ir jų tarpusavio sąveikos“, – dalijosi politikas.
LNK primena, kad Lietuva pernai į oro gynybą investavo pusę milijardo eurų, o šiemet planuoja skirti dar 200 mln. eurų. Prioritetas – radarai, akustiniai jutikliai ir antidroninės sistemos.
(be temos)
(be temos)