Lietuva labai skeptiškai vertina kai kurių ES valstybių entuziazmą įvesti bevizį režimą Rusijai ir stabdo bet kokias su tuo susijusias iniciatyvas.

Rusai trimituoja apie progresą

Beveik kiekviename Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, premjero Vladimiro Putino, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ar kitų aukštų rusų pareigūnų susitikime su ES ar šiai Bendrijai priklausančių valstybių atstovais keliamas klausimas, kada Rusijai ES pradės taikyti bevizį režimą.

Maskvos oficialioji žiniasklaida po tokių aukšto rango susitikimų nuolat praneša, kad ši galimybė vėl priartėjo. Belieka išspręsti "tik kai kuriuos techninius klausimus", esą jau kitąmet ar dar po kokių metų bevizis režimas rusams, įvažiuojantiems į ES, pagaliau įsigalios.

Tačiau susitarimas nepasiekiamas jau daugelį metų. Kai kurios Bendrijos šalys, taip pat Lietuva, vetuoja bevizį režimą rusams, nes baiminasi, kad padidės šešėlinis nusikalstamumas, padaugės kontrabandos ir kitų negerovių.

Nugesino ispanų iniciatyvą

Po praėjusį rudenį įvykusio eilinio, kasmet rengiamo Rusijos ir ES viršūnių susitikimo prabilta, kad jau kone parengtas susitarimas dėl bevizio režimo taikymo abiejų šalių piliečiams.

Šių metų pavasarį ES pirmininkavusi Ispanija buvo pasirengusi diplomatiniais kanalais išsiųsti Maskvai galutinai suderinti susitarimo projektą, kurį galima buvo pasirašyti eiliniame viršūnių susitikime šį rudenį.

Tačiau ispanų planus sustabdė kelios atsargiau į santykius su Maskva žvelgiančios šalys. Tarp jų buvo ir Lietuva.

Lietuvos diplomatai konfidencialiuose pokalbiuose pripažino, kad Vilnius buvo vienas iš kelių ES narių sostinių, atsargiai įvertinusių būsimą susitarimą su Maskva dėl bevizio režimo. Europos Komisijos irgi nesužavėjo ispanų bandymas "greitai ir efektyviai" išspręsti šį klausimą.

Kadangi ES veikia "vienos valstybės veto" teisė, toks skeptiškas net kelių šalių požiūris dar kartą sustabdė susitarimo parafavimą, pasirašymą ir ratifikavimą.

Už Lietuvos užsienio politikos formavimą atsakinga Prezidentė Dalia Grybauskaitė neprieštaravo, kad būtų vetuotas susitarimas su Rusija.

Oficialiai ši informacija nepatvirtinama.

Pirmiausia – namų darbai

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius neslepia, kad Lietuva rekomenduoja Maskvai "pirmiausia atlikti visus būtinus namų darbus", kurie reikalingi saugiai ir efektyviai beviziam režimui įvesti. Tik tada esą galima tikėtis progreso šioje srityje.

"Be abejo, mes pasisakome už ES, Lietuvos ir visos Rusijos bevizę perspektyvą, tačiau jei mes kalbame apie visos Rusijos ir ES bevizį režimą, tai yra kelias, susijęs su įvairiais namų darbais, dokumentų saugumu. Matyt, tai dar užtruks kiek laiko", – kalbėjo E.Ignatavičius.

Šio Lietuvos diplomato tvirtinimu, yra nuogąstavimų, "susijusių su saugumo reikalavimais, kontrabanda ir akcizinių prekių patekimu į Lietuvos teritoriją, kas išreiškiama konkrečiais skaičiais ir nuostoliais mūsų ekonomikai".

Leidžiama suprasti, kad kol Rusija neišspręs su šešėlinės ekonomikos ir nusikalstamumo plitimu susijusių problemų, tol ji negali svajoti apie bevizį režimą su ES. Rusijos pastangos kovojant su neigiamais reiškiniais ir yra vadinami jos namų darbais. Lietuvos diplomatai pareiškė, kad Vilnius yra "pasirengęs padėti Rusijai tuos namų darbus atlikti".

Bet diskusijos dėl bevizio režimo įvedimo atidedamos neapibrėžtam laikotarpiui. Lietuva mažiausiai dar metus nenorėtų sugrįžti prie šio klausimo.

Atmeta lenkų pasiūlymą

Be to, Lietuva neparėmė Lenkijos iniciatyvos pradėti taikyti bevizį režimą bent visiems Rusijos Kaliningrado srities gyventojams.

E.Ignatavičiaus teigimu, šis pasiūlymas neatitinka Šengeno zonos reikalavimų. Lietuva iš pradžių siūlo praktikai išbandyti, kaip veiktų supaprastintas judėjimo per sieną režimas 50 km pasienio zonose.

"Tai, ką dabar siūlo Lenkija ir Rusija, neatitinka Šengeno reikalavimų ir reglamento dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio regionuose. Tos procedūros greičiausiai bus lėtos, ir mes pasiūlėme pirmiausia pasirašyti susitarimą, kuris jau yra paruoštas dabar, suderintas su Briuseliu dėl supaprastinto sienos kirtimo 50 km atstumu gyvenantiems žmonėms. Bet Rusijos pusė kol kas atsisakė pasirašyti tą susitarimą", – sakė užsienio reikalų viceministras.

Sutartis pasirašyti atsisakė

Anot E.Ignatavičiaus, Lietuva "pasisako už kuo liberalesnį režimą Kaliningrado sričiai". "Tačiau manome, kad pirmiausia reikia daryti praktinius žingsnius, kurie reikštų palengvintą režimą bent jau daliai Kaliningrado srities gyventojų, gyvenančių 50 km zonoje", – kalbėjo diplomatas.

"Mes buvome suinteresuoti, kad tai, kas aktualiausia – susitarimai dėl 50 km su Rusija ir Baltarusija – būtų pasirašyti. Bet ir Rusija, ir Baltarusija jau suderintas sutartis pasirašyti atsisakė. Dabar pasiūlyti įvairūs papildymai, kurių ne visi atitinka pasienio gyventojų interesus", – dėstė E.Ignatavičius.

Pasak jo, derybos su Maskva ir Minsku dėl 50 km supaprastintos sienos kirtimo tvarkos taikymo tęsiasi. Tačiau kada jos galėtų būti baigtos, kol kas neaišku.

Rusijos ambasadorius – nusivylęs

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pranešė, jog jis su vidaus reikalų ministru Jerzy Milleriu laišku kreipsis į kitas ES šalis ir sieks paramos planui, kad Lenkijos ir Rusijos sutarimas dėl pasienio eismo apimtų visą Kaliningrado sritį.

Lenkijos ministras pabrėžė, kad pagal ES taisykles pasienio zona reiškia erdvę, kuri nutolusi iki 30 arba kai kuriais atvejais iki 50 km nuo sienos.

Pasak R.Sikorskio, jei šios ES normos būtų taikomos, Kaliningrado sritis būtų padalyta į tris zonas – pirmoji apimtų Lenkijos ir Rusijos pasienio zoną, antroji Lietuvos ir Rusijos pasienio zoną, o trečiosios gyventojams supaprastintos procedūros nebūtų taikomos.

Lenkija anksčiau su Rusija kreipėsi į Europos Komisiją, kad Kaliningradui būtų taikoma išimtis. Neoficialiomis žiniomis, Briuselyje Lenkijos iniciatyva įvertinta kritiškai, nes Varšuva savo pozicijos iki galo nesuderino su savo partneriais.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, kad Maskvą nuvylė Lietuvos pozicija šiuo metu neremti siūlymo įtraukti visą Kaliningrado sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną.