„Norėtume surinkti daugiau informacijos apie kaštų ir naudos analizę, taip pat žinoti tikslesnį galimos kainos įvertinimą“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Apie Lietuvos svarstymus Lietuvos kariuomenei įsigyti „Palantir“ sistemą trečiadienį pranešė TV3 Žinios.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius irgi teigė, kad sprendimas dėl galimo JAV bendrovės „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemos įsigijimo kariuomenei dar nepriimtas, tačiau svarstomas.
„Derėtis, kalbėtis su atstovais reikia, gauti komercinius pasiūlymus reikia ir tiktai juos gavus, matyt, priimti vienokias ar kitokias išvadas. Tai kol kas sprendimo nėra, pokalbiai galimi ir tam yra įpareigojama Krašto apsaugos ministerija“, – ketvirtadienį žurnalistams Vyriausybėje po VGT posėdžio sakė premjeras.
Užsienio žiniasklaida yra skelbusi, kad didžiosios Europos valstybės Prancūzija ir Vokietija savo ruožtu siekia kurti europines alternatyvas „Palantir“ sistemai, nuogąstaudamos dėl priklausomybės nuo JAV technologijų ir prieigos prie jautrių duomenų.
Premjeras pabrėžė pasitikintis JAV kaip strategine Lietuvos partnere.
„Šiandien dienai, ar JAV yra mūsų strateginis partneris? Jeigu atsakymas „taip“, tai turbūt jų produkcija, ar tai būtų amunicija, ar tai būtų geležis, ar tai būtų programinė įranga, tada mums turbūt lieka pasitikėti partneriais, o jeigu mes jais abejojam, tai tada turbūt reiktų abejoti labai plačiai. Aš asmeniškai neabejoju“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Pasak G. Nausėdos, į „Palantir“ naudojimą atsargiai žvelgia tik didžiosios Europos sostinės, o likusios NATO šalys kaip tik pradeda naudoti šią sistemą.
Pasak premjero, kariuomenės galimybės rinktis iš panašių sistemų yra ribotos.
„Kai kurios valstybės kuria, kai kas galbūt veikia, bet panašu, kad dominavimas yra būtent vieno kol kas tos programinės įrangos diegėjo ir modulių kūrėjo“, – teigė jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, šiuolaikiniame mūšio lauke būtinas dirbtinis intelektas, tačiau jis nėra užtikrintas, ar dabar tinkamas metas įsigyti minėtą sistemą, ar kariuomenė jau yra tam pasirengusi.
„Mes girdime, kad trūksta elementarių dalykų – minų pėstininkų, šarvinių liemenių, trūksta dar elementarių dalykų, kurie arba perkami, arba pakeliui, ir mes jau galvojam apie duomenų sistemas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
„Jos reikalingos, taip, su tuo sutinku, klausimas: ar jau dabar? Nes bet kurią duomenų sistemą, kokią turėsi, išmaniąją ir galbūt labai pažangią su dirbtiniu intelektu, vis tiek reikia užkrauti ir duomenimis, tam reikia dedikuoti žmones, tam reikia dedikuoti resursus, tam reikia turėti duomenų“, – teigė jis.
TV3 Žinių duomenimis, pirmieji septyneri naudojimosi sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų, o galutinė suma gali būti dar didesnė.
G. Nausėda sakė, kad šiuo metu svarstoma apie trejų metų pirminį kontraktą, kurio vertė galėtų siekti apie 90 mln. eurų.
„Taip, tai nėra pigu, todėl mes ir neskubame daryti sprendimų ir intensyviai ieškome, kur būtų galima sutaupyti ir pirkti tai, kas yra būtina mūsų šalies saugumui užtikrinti“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuva bent iki 2030 metų gynybai ketina skirti mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
(be temos)