Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė Lietuvos fiskalinio deficito perviršio procedūrą. Tai patvirtino EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2008-aisiais siekė 3,2 proc. BVP.

EK mus stebės atidžiau

Biudžeto deficito perviršio procedūra reiškia, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansus Europos Komisija ir Taryba stebės griežčiau nei iki šiol: bus teikiamos rekomendacijos Lietuvai ir vertinamas šių rekomendacijų vykdymas tol, kol deficitas sumažės žemiau 3 proc. nuo BVP.

Kad EK gali pradėti tokią procedūrą, Lietuvos radijo laidoje, skirtoje rinkimų agitacijai, trečiadienį ryte užsiminė kandidatė į prezidentus, veiklą Europos Komisijoje laikinai sustabdžiusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

„Šiandieną turbūt sulauksime nerimastingos žinios iš Europos Komisijos - darbotvarkėje yra klausimas apie Lietuvos deficito perviršį. Pernai buvo -3,2 proc. ir atrodo, kad bus paskelbta perviršio procedūra prieš Lietuvą“, - sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, tokia procedūra reikštų, kad Lietuvos reitingai toliau kristų, brangtų skolinimasis, nukentėtų šalies reputacija. Be to, prieš Lietuvą gali būti imamasi ir finansinių sankcijų.

D.Grybauskaitės receptas, ką reikia daryti

D.Grybauskaitės tvirtinimu, yra tik kelios galimybės, ką dabar reikėtų daryti „tokioms prasiskolinusioms ekonomikoms".

„Pasiskolinusi iš Europos investicijų banko beveik 4 mlrd. litų, padėti verslui, taip pat spartesnis ES struktūrinių fondų įsisavinimas - galima net iki 5 mlrd. litų gauti iš ES šiemet. Taip pat verslo aplinkos gerinimas - biurokratinių įvairių barjerų suvaržymas, o svarbiausia - mokestinių lengvatų atsiradimas, arba vadinamųjų mokestinių atostogų smulkiam ir vidutiniam verslui, ką siūlo Vyriausybė trejų metų laikotarpiui", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Ji pabrėžė, kad visos šios priemonės efektą duos tik po 6-8 mėnesių, taigi, jos žodžiais, iki šių metų pabaigos Lietuvos ekonomikos nuosmukis tik gilės.

EK: deficito perviršis - ne sunkmečio pasekmė

Europos Komisija konstatavo, kad Lietuvos 2008 m. valdžios sektoriaus deficito perviršis negali būti vertinamas kaip globalaus ekonominio sunkmečio pasekmė, kadangi fiskalinė padėtis iš esmės blogėjo dėl didesnio nei planuota valstybės išlaidavimo.

Pagal Mastrichto sutartimi nustatytus kriterijus metinis šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje.

Prieš šalį narę, viršijusią 3 proc. ribą, gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra. Nors ji jau ne kartą buvo pradėta, šioje procedūroje numatytos finansinės sankcijos dar nebuvo pritaikytos nė vienai valstybei.

Kaltina ankstesnę valdžią ir žada nepopuliarius sprendimus

 Dabartinis finansų ministras Algirdas Šemeta dėl pradėtos procedūros kaltina buvusią Vyriausybę. Jo tvirtinimu, ekonomikos pakilimo laikotarpiu mūsų šalis nepasinaudojo galimybe iš viršplaninių pajamų sukaupti finansinių išteklių rezervą sunkmečiui ir neįgyvendino priemonių, kurios būtų užtikrinusios ilgalaikį finansų stabilumą.

„Europos Komisija, ES ekonomikos ir finansų ministrų Taryba ne kartą kvietė ankstesnę Vyriausybę riboti valstybės išlaidas, slopinti spartėjančią infliaciją, mažinti išorinį Lietuvos disbalansą. Į šiuos įspėjimus ankstesnė Vyriausybė nereagavo net sulėtėjus ūkio augimui: 2008 m. deficito didinimui finansuoti prieš Seimo rinkimus buvo panaudotas net 1,3 mlrd. „Sodros“ rezervas. Dėl to dabartinei Vyriausybei tenka ir dar teks imtis nepopuliarių sprendimų mažinant valstybės išlaidas, kad būtų grąžintas pasitikėjimą mūsų valstybės finansų politika tarptautiniu lygiu“, - sakė A.Šemeta.

Ministro tvirtinimu, dabartinė Vyriausybė vykdo griežtą fiskalinę politiką bei deficito kontrolę ir dės visas pastangas, kad ankstesnės biudžeto politikos klaidos netaptų neįveikiama kliūtimi Lietuvai siekiant kuo spartesnės narystės eurozonoje.

A.Šemetos teigimu, jeigu mūsų šalis ir toliau laikysis nuo 2009 m. pradėtos griežtos biudžeto politikos bei sumažins valdžios sektoriaus biudžeto deficitą žemiau 3 proc. nuo BVP, ankstesnės Vyriausybės klaidos neturėtų nutolinti pasirengimo euro įvedimui.