Į 605–ųjų Žalgirio mūšio minėjimą Griunvalde Lenkijoje išvyko Lietuvos atstovų delegacija, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Į renginį su istoriniais XIV amžiaus riterių šarvais išvyko per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto Didžiojo vaidmenį inscenizacijoje atliks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Žalgirio mūšio inscenizacijos kariai visą savaitę gyvens viduramžiškoje stovykloje, kausis riterių turnyruose, taip pat dalyvaus pagrindiniame šventės renginyje – Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Karius mūšyje palaikys ir gausios lietuvių kavalerijos pajėgos, kurios inscenizacijoje atliks lemtingą, apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą. Lietuvos kariams šiemet atstovaus keturios skirtingos mūšio vėliavos.

Šeštadienį Lietuvos karius ir kitus atstovus lankys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Vėliau jis stebės Žalgirio mūšio inscenizaciją.

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Nuo 2008 metų Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių 2010 metais, mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka D.Mazurkevičius.

Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis įėjo į istoriją kaip viena iš didžiausių mūšių Viduramžiais.

Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį, Ordinas nuo tol nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lietuvai, nei Lenkijai.