Lietuviai yra tarp rečiausiai nebaigiančių mokyklos Europos Sąjungoje (ES), taip pat Lietuvoje yra daugiausiai aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčių trisdešimtmečių, rodo pirmadienį paskelbti „Eurostato“ duomenys.

Apibendrinus tyrimą, kuriuo siekta nustatyti, kaip ES sekasi siekti „Europa 2020“ tikslų išsilavinimo srityje, paaiškėjo, kad padaugėjo 30–34 metų amžiaus žmonių, turinčių aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Taip pat sumažėjo anksčiau mokyklą paliekančių asmenų. Lietuva, „Eurostato“ duomenimis, pirmauja pagal abu rodiklius ir jau yra įgyvendinusi 2020 metams užsibrėžtus tikslus.

Lietuvoje pernai daugiau kaip 50 proc. 30–34 metų asmenų buvo sėkmingai įgiję aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Lietuvos rodiklis didžiausias ES, kurios vidurkis – mažiau nei 40 procentų. Pagal šį vidurkį po Lietuvos rikiuojasi Liuksemburgas, Kipras, o mažiausiai aukštesnį išsilavinimą įgijusių trisdešimtmečių yra Italijoje ir Rumunijoje, kur šis procentas šiek tiek viršija 20 procentų.

Taip pat Lietuva yra tarp šalių, kuriose yra mažiausias procentas mokyklos nebaigiančių asmenų. Mokyklą Lietuvoje meta 5,9 proc. visų viduriniojo išsilavinimo siekiančių asmenų. Geresni rezultatai pernai buvo Kroatijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Čekijoje, kur šis procentas buvo nuo 2,7 iki 5,5 procento.

Daugiausiai mokyklą anksčiau laiko paliekančių asmenų yra Ispanijoje, Maltoje ir Rumunijoje, kur jų buvo atitinkamai yra 21,9, 20,4 ir 18,1 procento.

„Europa 2020“ yra ES ekonomikos augimo strategija, kuria ES užsibrėžė penkis užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties ir klimato bei energetikos sričių tikslus ir pasiryžo juos pasiekti iki 2020 metų. Kiekviena valstybė narė savo ruožtu nusistatė nacionalinius šių sričių tikslus.