Pasak A. Antanaičio, tokių renginių reikia, kaip reikia olimpinių žaidynių.

„Turi būti metas ir vieta parodyti lietuvių kalbos grožį, tik svarbu dalyvauti, kaip olimpinėse žaidynėse, kurių devizas „Svarbu dalyvauti, o ne laimėti“. Lietuvių kalbos renginiuose taip pat labai svarbu dalyvauti, o tai darysiantys - laimės, kaip laimės kiekvienas, kuris džiaugiasi lietuvių kalba, supranta, kokia ji graži ir turtinga“, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.

Nuo vasario 16-osios iki kovo 11 dienos įvyks beveik 3000 renginių, juose dalyvaus visos savivaldybės. Kaip pabrėžė A. Antanaitis, tai pasiekimas, kuriuo galime džiaugtis.

Įstaigose ir organizacijose numatyta beveik 2700 renginių - popiečių, parodų, žaidimų, susitikimų, viktorinų. Daugiausia - per 200 renginių - vyks Kėdainių savivaldybėje, Kauno, Panevėžio, Tauragės savivaldybės pakvies į daugiau nei 100. „Tik spėk suktis ir džiaugtis“, - sakė A. Antanaitis.

Išskirtinis trečiųjų Lietuvių kalbos dienų bruožas - ypač aktyvus lietuvių bendruomenių dalyvavimas.

„Idėja, apie kurią taip garsiai ir dažnai kalbame - globalioji Lietuva - tampa realybe. Prieš 10-15 metų sakėme, kad Lietuva ten, kur yra lietuvių. Tačiau, kai susitikę lietuviškai kalbasi keli lietuviai, tai „virtuvinė“ Lietuva. Dabar iš namų aplinkos išaugame į pasaulinę bendruomenę. Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad mūsų išeivija taip aktyviai įsitraukia į Lietuvių kalbos dienas visame pasaulyje“, - sakė A. Antanaitis.

Lietuvių kalbos dienų renginiai vyks Airijoje, Baltarusijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Islandijoje, Ispanijoje. Pasak A. Antanaičio, tolimiausias taškas - Brazilija, lituanistinė mokykla „Vilnis“.

Visą programą galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto puslapyje vlkk.lt.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Seimo narė Aušra Papirtienė, trečią kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos skirtos Valstybės šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.

„Kalba susiduria su rimtais iššūkiais, kurių apstu 1000 metų Lietuvos istorijoje. Valstybine lietuvių kalba tapo 20 a., ilgai turėjo priešintis rusifikacijai, dabar tenka pasigrumti su anglų kalba, technologiniais iššūkiais“, - sakė Seimo narė.

Pasak A. Papirtienės, negalime likti abejingi, kai lietuvių kalbos grynumą ir švarumą sotaus miesčionio patogumui norima sudrumsti anglų kalba.

„Kiekvieno lietuvio šventa pareiga, prie kurios prisidedame ir mes, - puoselėti kalbą. Beveik 3000 renginių visame pasaulyje - lietuvių meilės išraiška savo tėvynei Lietuvai“, - sakė parlamentarė.

Lietuvos kultūros sostine paskelbtos Marijampolės savivaldybės Viešųjų ryšių tarnybos vedėja Aurelija Baniulaitienė išskyrė Marijampolės istoriją ir tarmę, kurios pagrindu sunorminta bendrinė lietuvių kalba.

Tai akcentuoja ir Marijampolės širdyje iškilęs paminklas Tautai ir Kalbai, kuris pritraukia vis daugiau turistų. „Jei ne Sūduvos kraštas, dar neaišku, kaip būtų su mūsų valstybe, mūsų kalba“, - sakė A. Baniulaitienė, kviesdama į Marijampolėje vyksiančius Lietuvių kalbos dienos renginius, kurie prasidės jau šį ketvirtadienį.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje vidurdienį bus atidengtos atminimo lentos šios mokyklos auklėtiniams - Vasario 16-osios signatarams, taip pat atidengti bareljefai šią gimnaziją baigusiems šviesuoliams - kalbininkui, lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui, tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui, Lietuvos himno kūrėjui, visuomenės veikėjui Vincui Kudirkai.