„Likę plius-minus apie 2,5 tūkst. žmonių, savarankiškai norinčių grįžti ir šiuo metu yra, virš 50 žmonių, kai kurių prieglobsčio procedūros dar nėra baigtos, arba apskųsta, arba grąžinta, teismuose yra apie 700 žmonių, tai man Valstybės sienos apsaugos tarnyba signalizuoja, kad reikės dirbti su maždaug 2,1–2,2 tūkst. žmonių“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė v. Dmitrijevas.

Jis pažymėjo, kad daugeliui migrantų liepą–rugpjūtį sueina 12 mėnesių judėjimo ribojimo termino pabaiga ir Vidaus reikalų ministerija siūlys ribojimo nebetęsti, nors kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai.

Mūsų filosofija  – suteikti žmonėms šiek tiek daugiau teisių, galbūt leisti ir įsidarbinti, ir manau, kad tam tikra dalis integracinių dalykų, darželiai, mokyklos nuo rugsėjo pirmos vaikams jau bus.

„Algoritmas sudėliotas toks, kad bet kokiu atveju kiekvieno asmens situacija individuali, jei mes norėsim tą asmenį toliau laikyti be teisės judėti, tai jau būtų sulaikymas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tai pagrindų tam yra, bet reikia įvertinti konkrečiai pagal šeimos situaciją, kiekvieną asmenį“, – kalbėjo viceministras.

Pasak jo, ar tęsti izoliavimą ir apriboti migranto judėjimo laisvę, ar suteikti galimybę išeiti iš centro, apsigyventi savarankiškai ir t. t., „teismai spręs individualiai“.

„Mūsų filosofija  – suteikti žmonėms šiek tiek daugiau teisių, galbūt leisti ir įsidarbinti, ir manau, kad tam tikra dalis integracinių dalykų, darželiai, mokyklos nuo rugsėjo pirmos vaikams jau bus“, – sakė V. Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministerija prognozuoja, kad nutrūkus judėjimo apribojimui Lietuvoje nebeliks didžiosios dalies neteisėtų migrantų.

Ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė, kad nebetęsti judėjimo ribojimo migrantams nuspręsta, nes Lietuva negali jų laikyti uždarytų nuolatos.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Kai kurie atvykusieji savo noru grąžinti į kilmės šalis, dalis jų pabėgo.