„Nusprendėme, kad visuotinis šaukimas bus įgyvendintas nuo 2032 metų“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, merginos toliau galėtų atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai, tačiau neatmetama prie šio klausimo sugrįžti ateityje.
Be to, anot kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, vasarą atlikto tyrimo duomenimis, visuomenė dar nėra pasirengusi moterų šaukimui.
„Jokiu būdu niekas nėra nusistatę prieš moterų šaukimą į Lietuvos kariuomenę, tačiau šiai dienai turėdami pakankamą kiekį vyriškos lyties Lietuvos piliečių, mes tą klausimą sprendžiame nuosekliai, tiktai pašaukdami vaikinus, tačiau dėl demografijos, be abejo, turbūt kažkokiame taške teks grįžti prie šito klausimo ir turbūt svarstyti iš naujo“, – teigė vadas.
Šiuo metu į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių kasmet.
Pasak G. Nausėdos, esant visuotiniam šaukimui dėl demografinės situacijos ir dėl to, kad dalis jaunuolių nėra tinkami tarnybai dėl sveikatos, kasmet būtų šaukiami apie 7,5 tūkst. jaunuolių.
Prezidento teigimu, 2032 metai pokyčiams pasirinkti siekiant iki to laiko investuoti lėšas į deramą didesnio šauktinių skaičiaus apgyvendinimą ir instruktorių parengimą.
Anot G. Nausėdos, taip pat reikia subalansuoti šauktinių tarnybą ir rezervo karių įgūdžių atnaujinimą, kad abu šie procesai vyktų kokybiškai.
„Man atrodo, kad jis (šauktinių tarnybos įgyvendinimas nuo 2032 metų – BNS) yra optimalus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Perėjimas prie visuotinio šaukimo, pasak šalies vadovo gali kainuoti iki 100–120 mln. eurų.
„Tai apima ne tiktai sąlygas, kuriomis gyvens šauktiniai, – kalbėjo G. Nausėda. – Taip, tenka pripažinti, kad artimiausiu metu mes naudosimės konteinerinėmis būstinėmis, bet ateityje norime pereiti prie stacionarių ir tokias oresnes gyvenimo sąlygas užtikrinančių apgyvendinimo vietų. Taip pat kalbame apie papildomų instruktorių poreikį, apie ginkluotę.“
Jis taip pat sakė, kad Valstybės gynimo taryboje sutarta didinti tarnybos būdų įvairovę, pavyzdžiui, leidžiant šauktiniams mokytis būti dronų operatoriais, padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba ugniagesiams gelbėtojams.
R. Vaikšnoras teigė šiuo klausimu bendraujantis ir su privačiu sektoriumi – asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Tomu Godliausku.
„Ir su gerbiamu Tomu Godliausku esame šnekėję, prašiau ir jo, esant galimybei, kadangi su verslais bendrauja, pasiūlyti kitas formas: nuo cyber šauktinių iki dronų operatorių ar kur nereikėtų galbūt investuoti daug, liaudiškai tariant, į betoną, bet galim būtų tą potencialą išnaudoti kitokioms tarnybos formoms, bet nebūtinai investuojant į infrastruktūrą“, – kalbėjo jis.
Dalinis šaukimas Lietuvoje buvo grąžintas 2015 metais, argumentuojant išaugusiomis grėsmėmis po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Perėjus prie visuotinio šaukimo rezervistų skaičius 2040 metais turėtų išaugtų iki 74 tūkst., šiuo metu Lietuva turi virš 40 tūkst. aktyvaus rezervo karių.
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Spaudos konferencija po Valstybės gynimo tarybos posėdžio
Premjeras: norėjosi ambicingesnio plano, bet įtikino kariuomenė
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad nors norėjo ambicingesnio plano dėl visuotinio vaikinų šaukimo įvedimo, politikus įtikino kariuomenės argumentai dėl jos galimybių tam pasiruošti iki 2032 metų.
„Gali sakyti, kad yra politinė valia, bet tuo pačiu ir kariuomenės pasirengimo klausimas. Kariuomenė įvardino aiškiai, kad jie būtų pasiruošę 2032 metais“, – žurnalistams po VGT posėdžio ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Buvo paaiškinta pakankamai plačiai, kas daroma su savanoriška karine tarnyba pasirinkusiais, kas daroma su rezervo rengimu. Tai, žinote, šiuo atveju norėjosi man gal ambicingesnio plano, bet kariuomenė nusvėrė argumentais dėl savo pasirengimo, kada jie bus pasiruošę. Tai tiesiog čia į tas lenktynes nesileidome, kliovėmės kariuomenės vado argumentacija ir teiginiais“, – dėstė jis.
Premjero teigimu, dėl visuotinio šaukimo įvedimo datos VGT kalbėta „ilgai ir išsamiai, virė šiltos diskusijos“.
„Visi konstatavo, kad tai yra ne varžytuvės, ne pasakymas toks kirviu kada, konkrečią datą, kad mes turime eiti prie visuotinio šaukimo ir tai neišvengiama, tai yra būtina, bet tą turbūt reikia daryti, kai esi jau pasiruošęs, kai yra instruktorių, kurių reikia per 300, kai yra patalpos, kai nereikia šauktiniams nakvoti konteineriuose ar kažkokiose nepritaikytose patalpose. Tam turi būti pasirengimas“, – sakė M. Sinkevičius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)