Penktadienį žymimas pavasario lygiadienis, kai dienos ir nakties ilgumas susilygina visuose žemės rutulio taškuose. Jis švenčiamas kartu su tarptautine Žemės diena - astronominiu pavasariu.

Nuo penktadienio naktys pradeda trumpėti, o dienos - ilgėti. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose, praneša Lietuvos radijas.

Jungtinės Tautos prieš beveik keturiasdešimt metų pavasario lygiadienį paskelbė Žemės diena. Šią dieną pasaulyje daug diskutuojama apie Žemės išsaugojimą, gamtos išteklių naudojimą, kraštovaizdžio formavimą.

Šventė paprastai pažymima vidurdienį, kai skirtingose pasaulio vietose skambinami varpai, rengiamos eisenos, keliamos Žemės vėliavos. Jomis žmonės raginami trumpam stabtelėti ir susimąstyti apie gamtos likimą. Organizuojami renginiai, išvykos į parkus, miškų tvarkymas.

Lietuvoje žemės diena įteisinta prieš septyniolika metų.