Lietuvoje pirmą kartą numuštas dronas: gyventojams – svarbiausia informacija Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvoje pirmą kartą numuštas dronas: gyventojams – svarbiausia informacija (Papildyta)

2026-09-15 09:15 klaipeda.diena.lt inf.

Antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai. „Svarbiausia žinia mūsų rajono gyventojams – grėsmė neutralizuota ir šiuo metu pavojaus gyventojams nėra“, – teigė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Anot mero, šiuo metu į Pratkūnų kaimą kelias yra uždarytas.

„Dėl šios nakties įvykio Kaišiadorių rajone. Šiąnakt Lietuvos oro erdvėje buvo stebimas Lietuvos kryptimi skrendantis objektas. Apie 00.20 val. identifikuotą droną sunaikino iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai. Dronas sunaikintas Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu. Įvykio vieta aptverta ir saugoma, joje dirba Lietuvos kariuomenės Karo policija, Lietuvos policija ir kitos atsakingos tarnybos. Svarbiausia žinia mūsų rajono gyventojams – grėsmė neutralizuota ir šiuo metu pavojaus gyventojams nėra. Prašau gyventojų nevykti į įvykio vietą ir netrukdyti tarnybų darbui. Gavus oficialų perspėjimą į telefoną, svarbu atidžiai perskaityti visą pranešimą, sekti oficialią informaciją ir vykdyti pateiktus nurodymus“, – feisbuke antradienio rytą rašė meras.

Pastebėjus nukritusį, neaiškų ar įtartiną objektą, prie jo nesiartinkite, nelieskite ir nedelsdami praneškite numeriu 112.

„Incidento aplinkybės tiriamos, todėl šiuo metu neskubėkime su išvadomis ir remkimės tik oficialių institucijų skelbiama informacija. Dėkoju Lietuvos kariuomenei, policijos pareigūnams ir NATO sąjungininkams už operatyvų reagavimą“, – įraše teigė Š. Čėsna.

Kaišiadorių rajono meras sako, kad NATO naikintuvai droną numušė virš vienos šeimos valdomų laukų.

„Pratkūnų kaime registruoti yra šeši asmenys. Retai apgyvendinta vietovė. Dėl pagalbos iš minėtos teritorijos ar kitų niekas nesikreipė. Šalia yra Jakavos kaimas, kur gyvena trijų asmenų šeima su mažamečiu vaiku, jų valdomuose laukuose ir buvo numuštas dronas. Situacija kontroliuojama viskas stabilu“, –  Eltai teigė Kaišiadorių meras Š. Čėsna.

Tarnybos perspėja – tokių incidentų skaičius gali augti.

„Su išvadomis neskubėsime, tam bus atliekamas tyrimas ir įvertintos visos aplinkybės. Faktas, kad tokių įvykių nemažės, šiuo metu svarbiausia, kad grėsmė neutralizuota ir pavojaus gyventojams nebekelia“, – antradienį ryte rašė Lietuvos kariuomenė.

Daliai žmonių socialiniuose tinkluose rašius apie tai, kad drono garsą girdėjo anksčiau negu apie tai paskelbė institucijos, prezidento patarėjas Deividas Matulionis sakė, jog tai normalu.

Pasak jo, nuo tada, kai skraidantis objektas pamatomas radarais, iki perspėjimo pranešimų išsiuntimo gyventojams praeina laiko, nes sprendimas tai padaryti yra paremtas tam tikrais kriterijais.

„Čia minučių klausimas. Ar gyventojas pastebėjo, ar kariuomenė pastebėjo pirma, čia nėra esminis dalykas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo D. Matulionis.

Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis pranešė, kad Kaišiadorių rajone numušto drono nukritimo vietoje tebedirba tarnybos, be kita ko, ieškančios, ar bepilotis gabeno sprogstamąjį užtaisą.

„Kol kas dirba Karo policijos ir „Aro“ pareigūnai, įvestas planas „Skydas“, atsakymo dar neturiu“, – žurnalistams įvykio apylinkėse sakė pulkininkas, paklaustas, ar dronas turėjo sprogmenų.

„Blue/Yellow“ patarimai, kaip elgtis drono ar oro atakos atveju

Ukrainos kovą remiantis fondas „Blue/Yellow“, reaguodamas į dažnėjančias grėsmes danguje, parengė rekomendacijas Lietuvos visuomenei. Šios civilinės saugos gairės paruoštos remiantis realia Ukrainos karo zonos patirtimi ir yra pritaikytos Lietuvos gyventojų pasiruošimui, rašoma pranešime spaudai.

„Ukrainos patirtis rodo, kad prasidėjus atakai laiko galvoti nebelieka – veikia tik iš anksto išlavinti instinktai ir aiškus planas. Šios rekomendacijos nėra teorinės. Mes remiamės realia ukrainiečių praktika, kuri kasdien gelbsti gyvybes fronto linijose ir miestuose. Žinojimas, kaip elgtis drono ar raketos pavojaus atveju, šiandien yra tokia pat civilinės saugos higiena, kaip ir baziniai pirmosios pagalbos įgūdžiai“, – pabrėžė „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

Pasak jo, kalbėti apie pasirengimą nereiškia kelti paniką – priešingai, aiškus veiksmų planas padeda jos išvengt: „Svarbu suprasti, kad šios rekomendacijos nereiškia pakitusios Lietuvos saugumo situacijos. Rusija visada kėlė grėsmę laisvajam pasauliui, todėl budrumas yra mūsų kasdienybė. Mūsų tikslas nėra sėti paniką – atvirkščiai, norime padėti žmonėms jaustis tvirčiau, suteikdami aiškių žinių, ką tiksliai reikėtų daryti ir kaip apsaugoti save bei artimuosius iškilus realiam pavojui.“

Svarbiausi namų darbai iki pavojaus signalo:

Identifikuokite slėptuves: iš anksto raskite pagrindinę ir atsarginę slėptuves netoli savo gyvenamosios vietos. Nueikite į jas pėsčiomis kelis kartus, kad maršrutą aiškiai žinotumėte net ir tamsiuoju paros metu.

Šeimos instruktažas: susitarkite, kur slepiatės, kaip susisiekiate ir kas pasirūpina vaikais ar kitais artimaisiais, kurie savimi pasirūpinti negali. Vaikams būtina pabrėžti, kad prasidėjus pavojui draudžiama bėgti iš namų ar mokyklos be suaugusiųjų leidimo.

Išankstinis pasirengimas: patartina baigti pirmosios pagalbos kursus ir išmokti naudotis turniketais. Taip pat rekomenduojama telefone iš anksto įsidiegti oficialias nacionalines perspėjimo programėles.

„Nerimo kuprinė“: pasiruošimui verta susidėti ir netoli išėjimo saugoti kuprinę su būtiniausiais daiktais. Jų sąrašą atskirame leidinyje yra skelbusi Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su „Blue/Yellow“ parengtais patarimais.

Ką daryti išgirdus pavojaus signalą

Esant namuose: neikite į balkoną ir nestovėkite prie langų. Pasiimkite kuprinę bei telefoną ir nesinaudodami liftu eikite į slėptuvę. Esant viršutiniuose pastato aukštuose patartina laiptais nusileisti kuo žemiau (jei tai galima padaryti neišeinant į lauką ir negaištant laiko). Jei slėptuvės pasiekti nespėjate ar nusileisti neįmanoma, vadovaukitės „dviejų sienų taisykle“ (tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi tvirtos sienos, pvz., vidinis koridorius ar vonios kambarys).

Esant automobilyje: jei pavojus užklumpa važiuojant, nelaikykite transporto priemonės saugia priedanga. Jei galima saugiai sustoti ir netoliese yra tinkama vieta laukti kol oro pavojus baigsis, palikite automobilį ir judėkite į ją. Sustoję nesibūriuokite prie automobilio.

Esant lauke: nebėkite namo, jei slėptuvė yra arčiau. Ieškokite artimiausios priedangos. Nesislėpkite prie stiklinių pastatų fasadų, autobusų stotelėse ar po automobiliais.

Restorane, parduotuvėje ar kitose viešose patalpose: netęskite vakarienės ar apsipirkimo žodžiais: „Palaukime ir pamatysime.“ Nedelsiant paklauskite personalo, kur yra artimiausia slėptuvė, ir eikite ten.

Sprogimo metu: jei ataka prasideda jums esant atviroje erdvėje, nedelsdami atsigulkite ant žemės, užsidenkite galvą rankomis ir atverkite burną (tai išlygina slėgį ir apsaugo ausų būgnelius nuo plyšimo).

Griežti draudimai atakos metu ar pastebėjus droną

Nefilmuokite: griežtai draudžiama fotografuoti, filmuoti ar viešinti oro gynybos sistemų veikimą bei smūgių vietas. Tai gali padėti priešui pakoreguoti ugnį.

Nesibūriuokite: pavojaus metu nesirinkite į žmonių ar automobilių grupes ir nestovėkite prie vietos, į kurią buvo smogta. Jei įvyko sprogimas, atsitraukite į saugią vietą ir negrįžkite vien iš smalsumo.

Nelieskite ir nesiartinkite prie nukritusio drono: aptikus dronų ar raketų nuolaužas, jų nelieskite – jose gali būti nesprogusių elementų ar toksiškų medžiagų.

Nesmalsaukite: jei išgirdote sprogimus, neikite pažiūrėti, kas nutiko. Neatidarykite lango, neikite į balkoną.

Nepalikite slėptuvės anksčiau laiko: iš slėptuvės išeikite tik gavę oficialų pranešimą, kad pavojus atšauktas. Tyla nereiškia pavojaus pabaigos.

Psichologinis stabilumas ir pagalba kitiems

Jei jums kyla panika: sustokite, atsisėskite (ant kėdės ar žemės) ir kvėpuokite lėčiau. Nebandykite labai giliai įkvėpti, nes tai gali sukelti galvos svaigimą. Lėtai įkvėpkite per 4 sekundes, iškvėpkite per 6 sekundes (kartokite 1–2 minutes). Taikykite įžeminimo techniką: apsidairykite ir garsiai įvardykite 5 matomus, 4 liečiamus, 3 girdimus dalykus, 2 užuodžiamus kvapus ir 1 skonį.

Jei panikuoja greta esantis asmuo: nepalikite panikuojančio žmogaus vieno. Atsisėskite šalia ir padėkite jam sutelkti dėmesį į jūsų balsą bei kvėpavimą. Nesakykite „nusiramink“ ar „liaukis panikavęs“ – tai nepadeda. Sakykite: „Su manimi esi saugus“, „pakvėpuokime kartu“. Suteikite žmogui kontrolės jausmą klausdami: „Ar norėtum atsisėsti čia?“, „Ar norėtum vandens?“. Fizinį kontaktą siūlykite tik įsitikinę, kad žmogui tai patogu. Jums nereikia priversti baimės išnykti, tereikia padėti žmogui ištverti kitas kelias minutes.

Kada kviesti medikus? Panikos priepuolis sukelia fizinius simptomus (drebulį, dusulį, krūtinės spaudimą). Tačiau nepriskirkite visų sunkių simptomų vien panikai. Jei simptomai neįprasti, labai sunkūs, žmogus praranda sąmonę, jaučia stiprų krūtinės skausmą arba turi rimtų kvėpavimo problemų – nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Kaip rašoma pranešime, svarbiausia – išgirdus sireną nereikia panikuoti. Tiesiog žinokite rutiną: pasiimkite krepšį, eikite į slėptuvę ir laukite. Slėptuvėje neužblokuokite įėjimų ir išėjimų, netriukšmaukite, nerūkykite, nenaudokite ugnies ir nelieskite slėptuvės įrangos. Netrukdykite kitiems ir padėkite vaikams, pagyvenusiems bei tiems, kuriems reikia pagalbos.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų