Posėdžio metu diskutuota, kaip tribunolo priimtų nuosprendžių teisėtumas negalėtų būti nuneigtas, pranešė Teisingumo ministerija.

Tai devintasis darbo grupės susitikimas, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.

„Šiandien tarptautinės darbo grupės nariai diskutuoja dėl politinių bei procedūrinių Specialiojo Tribunolo steigimo klausimų, ieško sprendimų, kaip tinkamai suvaldyti teisines tyrimo ir teismo procedūras, įskaitant teismo sprendimo už akių galimybę, kad vėliau Specialiojo Tribunolo ir jo priimtų nuosprendžių legitimumas negalėtų būti neigiamas“, – skelbiama ministerijos pranešime.

Renginio metu ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė, kad Ukrainos nevyriausybinių organizacijų surinkta informacija atskleidžia, kad kas penktas Ukrainos gyventojas yra Rusijos įvykdyto tarptautinio agresijos nusikaltimo auka arba jo liudininkas.

Pasak jos, Specialiojo Tribunolo įsteigimo prielaidos yra akivaizdžios daugiau nei dvejus metus Rusijai vykdant Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtinto pamatinio ginkluotos jėgos nenaudojimo principo pažeidimą.

„Svarbu, kad nebaudžiamumas už baisiausius tarptautinius nusikaltimus sulauktų negrįžtamų pasekmių ir teisingi sprendimai būtų priimti šiandien. Itin svarbu, kad tarptautinės bendrijos vardu įsteigtas tribunolas galėtų pasmerkti Rusijos imperialistinę ideologiją ir priimti apkaltinamuosius nuosprendžius tiesiogiai už agresiją prieš Ukrainą atsakingiems dabartiniams Rusijos vadovams“, – ministerijos pranešime cituojama E. Dobrowolska. 

Ministrė pabrėžė, kad tribunolo priimtas baudžiamasis nuosprendis dėl įvykdytos agresijos prieš Ukrainą būtų „tarptautine teise grįstas tiesos liudijimas ateities kartoms“.

2023-ųjų sausį Lietuva prisijungė prie tarptautinės darbo grupės dėl Specialiojo Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimo.