Anot jų, vietovė ir oro sąlygos Lietuvoje šiek tiek skiriasi nuo Nyderlandų ar Vokietijos, kur įprastai jie treniruojasi. Tankus miškas, siauri ir klampūs keliai bei greitai besikeičiančios oro sąlygos buvo papildomi iššūkiai kariams vykdant užduotis.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, pratybas Nyderlandų kontingentas pradėjo nuo treniruočių būrio lygmens, o jas baigė integruodamas kovinius ir kovinės paramos vienetus. Pėstininkai, inžinieriai, paramos ugnimi grupė ir medikai sujungė veiksmus vykdydami vado įsakymus ir siekdami mokymo tikslų. Inžinieriai statė kliūtis „priešiškoms pajėgoms“ stabdyti, o paramos ugnimi grupė buvo labai naudinga remdama pėstininkus treniruojantis „užimti“ įtvirtintą teritoriją. Medicinos specialistai rūpinosi „sužeistais“ kariais ir jų transportavimu.

Nyderlandai siunčia karius į Lietuvą nuo 2017 m. tarnauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės sudėtyje. Pagrindinė karių dalis yra iš 43-iosios mechanizuotosios brigados, dislokuotos šiaurinėje Nyderlandų dalyje.

Be to, Nyderlandų kariai tarnauja ir Vilniuje veikiančiame NATO Pajėgų integravimo vienete. Taip pat Nyderlandai savo karius ir naikintuvus dislokuoja ir NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.

Nuo 2017 m. pradžios Rukloje atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių dalį jai skiria Vokietija.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį nuolat treniruodamasi ir rengdamasi kolektyvinei gynybai.

Be Vokietijos ir Nyderlandų, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu NATO kovinės grupėje personalą su technika ir ginkluote taip pat yra skyrusios Belgija, Čekija, Norvegija, Islandija, rugpjūčio pabaigoje misiją kovinėje grupėje baigia Prancūzijos kontingentas. Artimiausiu metu vėl karius skirs Liuksemburgas. Vienete tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių.

Tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos - tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.