Raudonlapis atminimas

Prieš puspenkiolika metų pirmąkart Lietuvoje sulaukus Jos Didenybės britų Karalienės Elžbietos II su vyru – Edinburgo hercogu princu Philipu, šis Vilniuje pasidarbavo ir kastuvu – Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose pasodino raudonlapį buką.

"Auga puikiausiai. Prie jo – lentelė su lotynišku medžio pavadinimu ir užrašas, kad jis pasodintas Edinburgo hercogo", – pasakoja Irena Noreikienė, anuometė Botanikos sodo direktoriaus pavaduotoja, dabar – Administravimo ir ūkio skyriaus vadovė.

Toji 2006 m. spalio 17-oji buvo graži, saulėta, be debesėlio. Vizitas buvo suplanuotas minučių tikslumu. Karališkąjį svečią lydėjo prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma. Priėjęs prie sodinuko aplinkosauga, gamta labai domėjęsis princas pasiteiravo, koks čia medis, kaip jis augs. Sodinimui viskas buvo parengta, tad karališkosios šeimos atstovui teliko kastuvu grybžtelėti ir kiek užmesti žemės, paskui užpilti vandens.

Baimintasi, kaip jis augs, kaip žiemos, bet štai penkiolikti metai puikiausiai veši.

I.Noreikienė pasakoja, kad Botanikos sodo darbuotojai ilgai svarstė, kokį medį parinkti karališkajam sodininkui. Kairėnuose – senas dvaro parkas, daug įvairių medžių, tad norėjosi kažko išskirtinio. Bukų parke nedaug, o raudonlapis – labai gražus medis. "Baimintasi, kaip jis augs, kaip žiemos, bet štai penkiolikti metai puikiausiai veši. Princas sodino jauną medelį, bet ne visai vytelę, o dabar jo aukštis jau kokie 7–8 m, kamienas – rankos storumo", – džiaugiasi I.Noreikienė.

Išskirtinį svečią ji prisimena kaip labai paprastą, malonų, besišypsantį, santūrų, šiltą, atidžiai besiklausantį pašnekovo žmogų. "Kad būtų matęsi, jog tai karališkosios šeimos narys ar kažkas ypatingo, tai tikrai ne. Ta pati poza, kaip kad jį matydavome per televizorių, – rankos už nugaros, šypsosi", – pasakoja I.Noreikienė.

Programa – unikali

Princas Philipas medelį Vilniuje pasodino Tarptautinių jaunimo apdovanojimų programos "The Duke of Edinburgh‘s International Award" (DofE) pradžiai pažymėti. Ši pasaulyje pirmaujanti neformaliojo ugdymo programa 14–24 metų jaunimui startavo 1956 m. Jungtinėje Karalystėje būtent princo Philipo iniciatyva, ir nuo tada joje dalyvavo per 8 mln. jaunuolių iš daugiau nei 130 pasaulio šalių. Dabar pasaulyje kasmet per 1,3 mln. jaunų žmonių pradeda savo tobulėjimo kelionę su šia programa. Lietuvoje šiandien joje dalyvauja 1 130 jaunuolių iš beveik 90 mokyklų, ir jos populiarumas kasmet auga.

"DofE programa unikali tuo, kad joje dalyvaujantis jaunimas kelia sau tikslus ir tobulėja, gerina įgūdžius ne vienoje, o skirtingose srityse – nuo savanorystės iki žygių, nuo sporto iki užsienio kalbos mokymosi ar piešimo", – pasakoja DofE programos Lietuvoje vadovė Viktorija Kalaimaitė. Jie savanoriauja gyvūnų prieglaudose, bendruomenės centruose ir net Karštojoje koronaviruso linijoje, kartu skiria laiko aktyviai fizinei veiklai, ruošiasi žygiams ir dirbdami komandose mokosi išgyventi natūraliomis gamtos sąlygomis, lavina savo asmeninius gebėjimus ir talentus pasirinktoje srityje.

Dalyvavimo programoje patirtis yra įrodymas, kad viskas gali būti pasiekiama per užsispyrimą ir kantrybę.

Pasak V.Kalaimaitės, kartais mokiniai išsikelia ir įgyvendina labai unikalius tikslus. Vieni iš pastaruoju metu labiausiai jai įsiminusių – savarankiškai pasisiūtas tautinis kostiumas, konstruojami aviliai, kūrinys dviem fortepijonams ir styginių kvartetui.

DofE apdovanojimų išskirtinumas ir tai, kad dalyviai konkuruoja ne tarpusavyje, o tobulindami savo paties asmenybę. Programos esmė – mokyti jaunimą įveikti asmeninius iššūkius, kurie suteiktų praktinių gyvenimiškų įgūdžių, ugdytų drąsią, atsakingą ir visapusišką asmenybę, prisidedančią prie visuomenės gerovės. "Dalyvavimo programoje patirtis yra įrodymas, kad viskas gali būti pasiekiama per užsispyrimą ir kantrybę", – yra sakęs princas Philipas.

Programa turi tris skirtingo sudėtingumo lygius, o pasiekusieji užsibrėžtus tikslus gauna ne tik bronzos, sidabro ar aukso lygio ženklelius, bet ir tarptautinius, daugelyje šalių atpažįstamus ir pripažįstamus sertifikatus, kurie dažnai suteikia pridėtinės vertės stojant į prestižinius pasaulio universitetus, juos vertina darbdaviai.

DofE programą baigę nemaža dalis britų karališkosios šeimos narių, bet kartu ji yra visiškai atvira ir prieinama visiems 14–24 metų pasaulio žmonėms.

Spaudė princui ranką

Pirmieji Lietuvoje prie šios programos prisijungė Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos (dabar 5-oji gimnazija) moksleiviai. "Pradėjome baigdami vienuoliktą klasę, o dvyliktos pradžioje į Lietuvą ir atvyko karalienė Elžbieta II su princu Philipu. Buvome pirmieji Lietuvoje jo inicijuotos programos dalyviai, tad mums ir teko garbė su juo susitikti", – neeilinį įvykį prisimena dabar Panevėžyje gydytoju oftalmologu dirbantis Eugenijus Žvykas.

Princas kiekvienam paspaudė ranką, teiravosi, ką esame nuveikę dalyvaudami programoje, mes taip pat uždavėme kelis klausimus.

Grupelė panevėžiečių moksleivių – programos dalyvių tądien padėjo tvarkyti VU Botanikos sodą, sodino medelius. Susitikimui su princu Philipu jie rengėsi ilgai: buvo mokomi protokolo, kaip bendrauti su karališkosios šeimos atstovu – negalima pirmiems nei pradėti pokalbio, nei užduoti klausimo, nei pulti spausti rankos.

"Bet kai princas Philipas priėjo prie mūsų būrelio, pirmiausia pasakė: "Jauskitės laisvai, jei kas įdomu, sakykite, klauskite", – prisimena E.Žvykas. Princas kiekvienam paspaudė ranką, teiravosi, ką esame nuveikę dalyvaudami programoje, mes taip pat uždavėme kelis klausimus. Bet, prisipažįsta E.Žvykas, iš susijaudinimo daugiau girdėjęs daugybės žurnalistų fotoaparatų blyksnių spragsėjimą, nei ką sakė Edinburgo hercogas.

"Atsisveikinant pagal protokolą turėjome sakyti ne "viso gero", o "Jūsų karališkoji didenybe", bet, kad ir kiek buvome repetavę, visi pasakėme "ačiū", – lig šiol prisimena E.Žvykas.

Padeda siekti tikslų

Iki šio susitikimo princas Philipas panevėžiškiui moksleiviui atrodė tylus vyras šalia karalienės. Bet pasidomėjęs suprato, kiek daug jis nuveikęs, galų gale, kiek jis pasiekė tarptautiniais jaunimo apdovanojimais, kuriuos įsteigė, kad jaunimas įsitrauktų į įvairiapusišką veiklą – tiek savanorystę, tiek kad fiziškai daugiau pajudėtų, gamtą geriau pažintų. "Vien Lietuvoje kiek daug jaunų žmonių, pasirinkę šią programą, nuėjo į senelių namus, kiek surengė šiukšlių rinkimo akcijų, kiek tobulino savo fizinę veiklą, kitus gebėjimus. Motyvacija to siekti – įsipareigojimas sau, jei išsikeli tikslą kažkurioje srityje, tai jo turi ir siekti", – sako E.Žvykas.

Dabar gydytojas oftalmologas pripažįsta, kad dalyvavimas programoje jam pridėjo balų ir stojant į norimą specialybę. "Tai, kad man teko garbė spausti ranką princui Philipui, privertė suklusti rezidentūros atrankos komisiją. Kai pradėjau pasakoti apie savanoriškos veiklos metu išsiugdytus įgūdžius bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis, gebėjimą įveikti stresines situacijas sportuojant ir aistrą fizikai, jiems abejonių nekilo – tai tos savybės, kurios reikalingos gydytojui."

Princo Philipo inicijuotoje programoje per puspenkioliktų jos metų Lietuvoje siekti savo tikslų mokėsi tūkstančiai Lietuvos jaunų žmonių. To mokysis daugybė kitų ir ateityje, nors programa ir neteko savo pagrindinio globėjo. Bet ją globoja ir princo Philipo jauniausias sūnus Vesekso grafas princas Edwardas. Su juo taip pat jau teko susitikti Lietuvos jaunimui – 2018 m. viešėdamas mūsų šalyje grupei DofE programos dalyvių jis įteikė užsitarnautus apdovanojimus už savo tikslų siekimą.