Ši rizika auga tęsiantis didžiuliams miškų gaisrams Latvijoje, Švedijoje ir Graikijoje.

Antradienį Valstybinės miškų urėdijos paskelbtame žemėlapyje matyti, kad beveik visoje Lietuvoje vyrauja trečioji – vidutinė – gaisringumo klasė.

Iš viso miškų gaisringumas pagal pavojų skirstomas į penkias klases, kur penktoji yra aukščiausia.

„Tai yra vidutinis miškų gaisrų kilimo pavojus. Realiai sąlygos gaisrams kilti atsiranda“, – BNS sakė Valstybės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Pasak jo, miškų gaisrų riziką didina itin karšti orai.

„Miškų gaisringumui aukšta temperatūra yra didinantis veiksnys, bet jeigu tuo pačiu palyja, tai truputį amortizuoja“, – kalbėjo D. Adžgauskas.

„Todėl miškų gaisringumas pastaruoju metu auga, bet labai pamažu“, – pridūrė jis.

Prieš mėnesį didelėje Lietuvos dalyje vyravo ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo pavojus. Dėl to daugiau nei trečdalis savivaldybių buvo apribojusios patekimą į jose esančius miškus.

Per Graikijoje siaučiančius miškų gaisrus žuvo mažiausiai 60 žmonių. Dideli gaisrai kamuoja ir Latviją bei Švediją.

Praėjusią savaitę į Latviją ir Švediją Lietuvos kariuomenė išsiuntė po sraigtasparnį su gaisrų gesinimo įranga.