Įtarimai dėl kokybės

Šį kartą tarp pačių karių pyktis užvirė dėl gyvybiškai svarbių medicininių prietaisų – turniketų pirkimo.

Šis prietaisas, dar vadinamas žgutu, yra privalomas kiekvienam kariui.

Lauko sąlygomis nutikus nelaimei juo stabdomas kraujavimas ir taip išgelbstima kario gyvybė.

Paaiškėjo, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba ir vėl lipa ant to paties grėblio – skelbiamas viešasis konkursas, ekspertų manymu, nekeliant ypatingų kokybės reikalavimų šių prietaisų tiekėjams.

Iš viso tai jau ketvirtas šių priemonių pirkimas kariškiams. Šį kartą planuota pirkti 5 tūkst. turniketų.

Pernai Karo medicinos tarnyba prisipirko 17 tūkst. Kinijoje gamintų šių priemonių.

"Iki šiol kariai nešiojasi kiniškus turniketus ir nežino, suveiks jie lemiamu momentu ar ne. Daugelis nepagailėjo pinigų ir patys nusipirko visus NATO standartus atitinkančius prietaisus. Kiniški lūžta, o tu negali rizikuoti lemiamu momentu savo paties sveikata", – į redakciją atnešę kariuomenės išduotą amuniciją pasakojo privalomosios karo tarnybos šauktiniai su savanoriais.

Užsakymai – artimųjų įmonei

Dėl šių įrenginių pirkimo Karo medicinos tarnyboje (KMT) pernai jau buvo kilęs skandalas.

Dienraštis rašė, kad daugelį kiniškų priemonių KMT pirko iš Kaune registruotos mažosios bendrijos "Beanita", kuriai vadovavo buvusios KMT Personalo skyriaus viršininkės Ligitos Goželskienės vyras (V.Kvedaras. "Karių gyvybės patikėtos įtartinos kokybės gaminiams", 2016 04 25).

Tą kartą Krašto apsaugos ministerija neįžvelgė nieko įtartino ar nederamo tame, kad buvusios aukštas pareigas KMT ėjusios darbuotojos sutuoktinio įmonę viešuosiuose kariuomenės pirkimuose lydi pavydėtina sėkmė.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2014–2015 m. KMT su šia bendrija yra sudariusi septynias viešųjų pirkimų sutartis.

Sustabdė pirkimą

O štai ką tik vykusį KMT skelbtą viešąjį turniketų įsigijimo konkursą užprotestavo jo dalyviai.

Šį kartą patiems tiekėjams užkliuvo kokybės reikalavimų klausimas.

Paaiškėjo, kad ir dabar kariškiams tik per plauką nebuvo pripirkta kiniškų ir nepatikimų įrenginių.

Konkurso pasiūlymų atranka turėjo vykti pagal mažiausios kainos kriterijų, o patiems turniketams esą nebuvo keliami aukšti saugos reikalavimai.

Palyginus NATO patvirtintas ir visus kokybės sertifikatus turinčių gamintojų prekes su tomis, kuriomis yra aprūpinti mūsų kariai, aiškėja intriguojantys dalykai.

"Apverskite šio prietaiso sagtį ir pažiūrėkite, kas rašoma ant jos. Ar pažymėtas gamintojas, yra koks nors sertifikavimo ženklinimas?" – iš kariuomenės arsenalų atneštą įrenginį apžiūrinėjo klaipėdiečiai kariai.

Lietuviams nupirkta amunicija ženklinama vieninteliu – CE ženklu.

Ką jis galėtų reikšti, padeda susigaudyti lietuvių kalba atspausdinta įrenginio naudojimo instrukcija.

Joje aiškiai parašyta ir šio gaminio kilmė.

Nors oficialiai tiekėju pristatoma Vokietijos mieste, Hamburge, registruota įmonė, kaip gamintojas nurodoma Hebėjaus provincijoje (Kinijoje) įsikūręs fabrikas.

O pačios įmonės pavadinimas leidžia viską suprasti – "Shanghai International Trading Corporation".

Dėl CE ženklų – byla

Kodėl šie gaminiai ženklinami CE raidėmis?

Tai paaiškino kariškių įranga prekiaujančios įmonės įkūrėjas, 21 metus karo tarnyboje praleidęs ir trijose lietuvių karių užsienio misijose dalyvavęs Sigitas Maliauskas.

Juokas pro ašaras, bet tai reiškia "China Eksport" (angl.), o ne "Conformité Européenne" (pranc.).

"Juokas pro ašaras, bet tai reiškia "China Eksport" (angl.), o ne "Conformité Européenne" (pranc.). Trumpinys CE turėtų reikšti, kad produktas atitinka Europos Sąjungos standartus", – teigė S.Maliauskas.

CE yra privalomasis atitikties ženklinimas tam tikriems gaminiams, kuriais prekiaujama Europos ekonominėje erdvėje nuo 1985 m.

"Ženklą sudaro CE logotipas ir, jei taikoma, notifikuotosios įstaigos, dalyvavusios atitikties įvertinimo procedūroje, keturių skaitmenų identifikacinis numeris. CE ženklinimas yra gamintojo pareiškimas, kad produktas atitinka Europos Komisijos direktyvų reikalavimus. Paaiškėjo, kad Kinija ėmė savo produkciją žymėti labai panašiu logotipu. Europos prekybos rūmai kreipėsi reikalaudami nenaudoti tokio ženklinimo, pradėtos bylos, tačiau kinai aiškina, kad tai jų apsisprendimas, o prekės esą yra vidaus produktas, tik skirtas eksportui, kaip ir ženklinimo informacija", – tikino S.Maliauskas.

Nepaiso standartų

Atmetus bauginančius pamąstymus, kad kinų produkcija gali būti nesaugi, dienraštis eksperto klausė, ar turėtų NATO karinių pajėgų dalimi esanti Lietuvos kariuomenė laikytis būtent šiam Aljansui būtinų standartų?

"Yra tokia sąvoka kaip karinių operacijų ar karinė įranga. Kas po tuo slepiasi? Visa karinė įranga skirstoma į penkias pagrindines aprūpinimo klases. Pirma klasė – maistas ir vanduo. Antra – kario aprūpinimas pagal aprūpinimo lentelę (ginklai, uniforma ir visa kita ekipuotė). Trečia klasė – degalai, tepalai. Ketvirta klasė – visa kita karinė įranga, kuri nėra paminėta antroje klasėje. Penkta klasė – barikados, užtvaros, inžinerinė įranga. Visos šios klasės yra patvirtintos ir aprašytos kariniais "stanagais". Karinės kokybės NATO standartą nustato STANAG ir NSN kodai. Jie šifruojami taip – National Stock Number (NSN) ir NATO Standardization Agreements. Visa karinė įranga turi turėti NSN kodą, kuris suteikiamas padarius privalomus bandymus ir testus. Turi būti atliktas gaminio kokybės monitoringas. Jei kas nors suplyšo, sulūžo, turi būti pildoma tam tikra forma ir teikiamos rekomendacijos gamintojui. Visa tai ir lemia aukštesnę kainą ir, be abejonės, kokybę", – karinės įrangos standartizavimo subtilybes aiškino S.Maliauskas.

Pirko plagiatą?

Ką tuomet vietoj gyvybes turinčių gelbėti turniketų savo uniformos kišenėse nešiojasi Lietuvos kariai?

"Žinomų gaminių kopijas. Kinai kopijuoja ir plagijuoja viską be gailesčio bei gėdos. Tai – tik pigi kopija. Atsiverskime šių turniketų aprašymą ir pamatysime, kad Lietuvos kariuomenę šiais įrenginiais aprūpinusi įmonė net nepasivargino ištaisyti gramatinės klaidos, kurią aš pats įvėliau, rašydamas mano įmonėje parduodamų turniketų aprašymą. Tai jau yra daugiau, nei akivaizdu, kad čia plagiatas", – šypsojosi S.Maliauskas.

Pats S.Maliauskas ir jo įmonė nedalyvauja KMT skelbtuose aprūpinimo konkursuose.

Sertifikuotų prietaisų kaina tikrai kur kas didesnė – apie 39,5 euro.

Tačiau Lietuvos kariams siūlomi turniketai buvo perkami po 3–5 eurus už vienetą.

Internete galima rasti tų pačių kiniškų turniketų, kainuojančių 12,95 euro.

Pastarojo – trečiojo viešojo konkurso metu turniketai buvo perkami po 3,74 euro už vienetą.

Amunicijai – priekaištų lavina

Kaip veikia turniketas ir kodėl jam turi būti keliami kokybės reikalavimai?

"Lauko sąlygomis, prasidėjus stipriam kraujavimui galūnėse, geriausiu atveju karys sąmonę praras po 6 minučių, o šiaip realiai tai gali nutikti ir po trijų. Lietuvoje gyvenamuosiuose rajonuose greitoji medicinos pagalba atvyksta per 9 minutes. Taip skelbia Bendrasis pagalbos centras. Kariai tokių sąlygų neturi. Net pratybų metu atviroje vietovėje ar miške karys gali pagalbos tikėtis tik iš kito kario arba ją pats sau suteikti, kol atvyks karo medikai. Kariai supažindinami su sąvoka "auksinė valanda". Jei pats karys neturi tinkamų priemonių, jo gyvybė kybo ant plauko. Man kyla natūralus klausimas – kada tai nutiks, kai pirmas žmogus nukentės ar neteks gyvybės taikos metu? Ir kas dėl to bus kaltas? Dažniausiai lūžta šių įrenginių sagtys ir vadinamasis malūnėlis, kuris turi užveržti diržą. Jam lūžus, diržas tampa bevertis. Suprantu, kad kariuomenė turi taupyti, ir gerai, kad taupo. Tik ne tuo atveju, kai reikia. Tai pirmiausia sietina su "auksinių" šaukštų skandalu. Tačiau negalime taupyti kario gyvybės sąskaita", – sakė S.Maliauskas.

Šio įrenginio konstrukcija leidžia kariui viena ranka, jei kita yra sužeista, jį uždėti virš žaizdos ir keliais judesiais sustabdyti kraujavimą.

Kalbinti klaipėdiečiai šauliai ir savanoriai pripažino, kad Lietuvos kariuomenės pripirktų kiniškų turniketų net nesinešioja.

"Mes nusipirkome padorius už savus pinigus. Tai ne vienintelė amunicijos dalis, kurios kokybė mums kelia įtarimų. Kariškiai net batus perka už savus pinigus. Gerai, jei jie atlaiko mėnesį trunkančias pratybas. Bet ne ilgiau. Net šarvinių liemenių savanoriai neturi. Šalmai ir tie dauguma yra metaliniai, gauti kaip labdara. Savanoriams buvo žadėta naujų ginklų, bet, pasirodo, gausime naudotus. Net transportas yra "ne pirmos jaunystės", – priekaištus aprūpinimu žėrė klaipėdietis, nepanoręs viešinti savo pavardės.

Turniketai – mokymams

Viešajame konkurse dalyvavusios vienos įmonių vadovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, priminė, kad žinomas televizijos kanalas BBC per specialų reportažą pasakojo apie šių gaminių keliamą riziką kario gyvybei.

"Karo medicinos tarnyba akcentuoja, kad jie esą perkami tik mokymams. Bet kas yra mokymai, ar jų metu nerizikuojama gyvybe ir sveikata? Buvo atvejis, kai kariui sprogmuo nutraukė tris piršus. Ir tai esą tik mokymai, nieko rimto? Rugsėjo 9 d. profesionalios karo tarnybos karys dragūnų batalione prie vartų persišovė koją. Tai taip pat tik mokymai? Priimta, kad ne tik tokie įrenginiai, bet net ginkluotė turi specialų žymėjimą – jei tai paramedikams skirti turniketai, jie būna raudonos spalvos, karių yra juodi, o mėlyni – mokymams. Juk net ginklai, naudojami tik mokymams, būna mėlynos spalvos. O KMT perka tikrai ne mokymams skirtus dalykus", – nuomonę išsakė verslininkas, pats savanoriaujantis ne pirmus metus.

Įmonės vadovas stebėjosi, jog krašto apsaugos sistemoje vykstantys viešieji pirkimai ne pirmą kartą kelia klausimų.

"Tai jau ketvirtas pirkimas. Ketvirtą kartą ant to paties grėblio lipama", – stebėjosi konkurso dalyvis.

Skundų negavo

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadė dienraščiui liko nepasiekiama.

Pulkininkės leitenantės Jolitos Sesartienės sekretorė darbo dieną iš ryto žadėjusi, kad tarnybos vadė darbe bus po pietų, vėliau išpyškino, jog darbe jos iš viso nebus įmanoma rasti.

Dienraščiui tarnybos atsiųstame paaiškinime teigiama, kad  šiuo metu vykstantis konkursas dėl turniketų įsigijimo yra sustabdytas, nukeliant susipažinimo su pasiūlymais terminą, kol bus išnagrinėta gauta pretenzija.

"NATO standartuose nėra nustatyta konkrečių techninių parametrų turniketui, o NSN (angl. – NATO Stock Number) kodas negali būti naudojamas kaip prekę apibūdinanti pagrindinė charakteristika. Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja, nurodant standartą, jį pateikti kartu su žodžiais "arba lygiavertis". Kadangi lygiaverčio atitikmens NSN kodui nėra, perkančioji organizacija, vengdama pažeisti įstatymo nuostatas, užtikrinant konkurenciją ir nediskriminuojant tiekėjų, turniketo techninėje specifikacijoje NSN kodo nereikalauja, tokiu būdu neribodama suinteresuotų konkurso dalyvių konkurencijos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą", – akcentuojama tarnybos paaiškinime.

KMT tikino, kad turniketams buvo iškelti tik būtiniausi reikalavimai.

"Todėl turniketų techninėje specifikacijoje nėra reikalavimo, kuris nurodytų prekės pagaminimo šalį. Jokių nusiskundimų dėl šiuo metu LK naudojamų turniketų kokybės iki šiol nėra užfiksuota, trūkumų nenustatyta. Turniketai ne kartą patikrinti, praktiškai išbandyti ultragarsinėmis priemonėmis vertinant kraujotaką galūnėje, ant kurios užveržtas turniketas. Kraujotaka galūnėse sustojo, turniketas savo funkciją atliko. Paminėtina, kad turniketai yra vienkartinio naudojimo, tačiau turniketus naudojant mokymui per ilgą laiką gali atsirasti kai kurių detalių pažeidimų. Taip pat yra skirtingų kartų ir modifikacijų turniketai, todėl reikėtų kalbėti ne apskritai, o nagrinėti konkrečius atvejus, jei tokių pasitaikytų ateityje", – dėstoma rašte.

Renkasi tai, kas pigiau

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas aiškino, kad šio konkurso detales atidžiai aiškinsis.

"Aš žinau, kad mes esame jų nupirkę daug ir ganėtinai pigiai. Kitas klausimas – ar esame gavę nusiskundimų? Ne. Yra nustatyta tvarka, kaip galima pranešti vadovybei ar logistikos tarnybai apie nekokybiškus rūbus, batus, prietaisus ar kitą amuniciją. Gal ta informacija nepasiekia, aš nežinau. Jei man kariai pasakytų, kad taip yra, reikėtų aiškintis. Kiti sako, kad mes perkame vienkartinius turniketus. Na, taip, jų yra ir vienkartinių, vienkartiniam naudojimui", – tikino viceministras.

G.Jeglinskas svarstė, kad išeitis būtų treniruotėms įsigyti vienkartinių turniketų, o kariams nupirkti brangių, kurie galėtų atlaikyti kelerius metus.

"Na, gal už 3,75 euro jie ir lūžta. Gal už 30 eurų būtų visai kitokia kokybė? Visa tai mes turime susidėlioti. Tačiau paskaičiuokime, kiek tai atsieitų. Jei visam rezervui, ne tik šauktiniams ir profesionalams, bet ir būsimiems šauktiniams reikėtų nupirkti 30 eurų kainuojančius turniketus, mes išleistume apie 1,5 mln. eurų. Tada vėl visi šauktų, kad netaupome", – garsiai svarstė viceminstras.

Vis dėlto G.Jeglinskas tikino, jog ir jis yra girdėjęs kalbų, kad šie kiniški turniketai yra netvirti.

Turėsime apsispręsti – ar mes perkame labai brangius originalus, ar pigius pakaitalus.

"Aš girdėjau, kad jie lūžta. Bet ir neaišku, iš kur ta informacija atėjo. Kokybės klausimas yra svarbus, bet pirkimų metu vis tiek tenka rinktis pagal mažiausią kainą. Dabar ketinta nupirkti 5 tūkst. vienetų, dar tūkstantį norima pirkti per NATO paramos ir pirkimo agentūrą NSPA. Gal ir geriau būtų, daugiau skaidrumo, o rinktis galima būtų iš NATO šalių pasiūlos. Turėsime apsispręsti – ar mes perkame labai brangius originalus, ar pigius pakaitalus. Palyginkime – ar išleisti 1,5 mln. eurų, ar 200 tūkst. eurų?" – kalbėjo G.Jeglinskas.

Žlugo diržų pirkimas

KAM viceministras G.Jeglinskas tikisi, kad daugybė neatsakytų skaidrumo klausimų dėl viešųjų kariuomenės pirkimų būtų išspręsta pradėjus veikti naujam kontrolės mechanizmui – karinių pirkimų agentūrai.

"Neseniai buvo diskusijų dėl kariškų diržų pirkimo. Mes konkursą stabdėme ir siuntėme Viešųjų pirkimų tarnybai patikrinti. Palyginus visų kriterijų visumą, ėmė aiškėti, kad pirkimas pritaikytas vienai įmonei. Iš aštuonių dalyvių dėl vienokių ar kitokių priežasčių atmestos buvo septynios. Todėl ir kilo klausimų", – prisiminė G.Jeglinskas.